Interviu Lietuvos radijui prezidentė citavo 1994 metų Lietuvos ir Lenkijos sutartį, kurioje rašoma, kad tautinės mažumos atstovas, kaip ir kiekvienas pilietis, turi būti lojalus valstybei, kurioje gyvena ir vadovautis jos įstatymuose numatytomis pareigomis.
Šalies vadovės teigimu, Lietuva ir Lenkija nesudarė jokių papildomų susitarimų dėl vardų ir pavardžių rašybos tvarkos.
„Tai yra fonas, kurio dabar mėginama nesilaikyti kiršinant tiek tautinę, tiek valstybinę nesantaiką tarp dviejų kaimynių. Priežasčių yra labai daug, tarp jų ir atskirų politikų asmeninės ambicijos. Norėjau tik priminti šį straipsnį – tai yra fundamentalus straipsnis, kuris kalba vėliau ir apie kitus dalykus, pavyzdžiui, vardų ir pavardžių rašymą“, – sakė D.Grybauskaitė.
Pasak jos, jokia tauta ir valstybė niekada netoleruos spaudimo ar kišimosi į savo vidaus reikalus.
„Aš primenu – visų mažumų atstovai Lietuvoje pirmiausia yra Lietuvos piliečiai, o tai reiškia, kad jiems galioja Lietuvoje veikiantys įstatymai. Nenorėčiau vertinti Lenkijos politikų, aš tiktai norėčiau priminti Lietuvos politikams – kad ir kokiai mažumai jie priklausytų, jie privalo, pagal Lietuvos Konstituciją, būti lojalūs Lietuvos valstybei ir laikytis visų Lietuvoje esančių ir galiojančių įstatymų, jei jie yra Lietuvos piliečiai“, – kalbėjo prezidentė.
Šalies vadovės teigimu, Lietuva ir Lenkija nesudarė jokių papildomų susitarimų dėl vardų ir pavardžių rašybos tvarkos.
„Manyti arba galvoti, kad šiuo susitarimu kažkas konkrečiai buvo pažadėta, tikrai nėra juridinio pagrindo. Jeigu tai buvo kalbų ar asmeninių kontaktų lygmenyje, tai traktuoti kaip valstybinius įsipareigojimus, kažin ar būtų korektiška“, – teigė D.Grybauskaitė.
Lietuvos prezidentė kartu pažymėjo, jog dvi Europos Sąjungos narės ir istorinės kaimynės „turėtų labai atsargiai naudotis kai kurių politikų asmeninių ambicijų sukelta įtampa.“
Lietuvos ir Lenkijos santykiai pastaruoju metu buvo įtempti dėl skirtingų vertinimų, kalbant apie tautinių mažumų padėtį.
