Prieš Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą BNS naujienų agentūrai šalies vadovė teigė, kad Lietuvai tiesioginio pavojaus Graikijos krizė dabar nekelia. Prezidentė taip pat pabrėžė, kad pastarųjų metų krizių patirtis atskleidė taupymo politikos privalumus, o Baltijos šalys šiuo atveju yra geras pavyzdys Europoje.
„Ar ne euro zonos šalims reikės prisidėti? Netiesiogiai turbūt taip, bet tikrai ne tiesioginėmis finansinėmis injekcijomis. Naujoji finansinė perspektyva greičiausiai bus orientuota į solidarumą su tomis šalimis, kurios pergyveno labai didelį sunkmetį. Bet tai būtų labai netiesioginė parama“, – sakė prezidentė.
Šiuo metu parama Graikijai teikiama per euro zonos mechanizmus. Eurogrupė naują finansinę injekciją Graikijai žada suteikti tik kai parlamentas pritars naujam taupymo priemonių paketui, kuriame numatyti išlaidų karpymai, mokesčių didinimas bei valstybės aktyvų pardavimai. Britų premjeras Davidas Cameronas ketvirtadienį pakartojo, kad finansinę paramą Graikijai turėtų duoti tik šalys, įsivedusios bendrą valiutą.
ES parama ant nemokumo ribos atsidūrusiai Graikijai bus pagrindinė tema ketvirtadienį prasidėjusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime. Anot D.Grybauskaitės, ES vadovai dar kartą primins Graikijai, kad ji privalo laikytis įsipareigojimų dėl taupymo priemonių.
Lietuvos prezidentės teigimu, pastarųjų kelių metų patirtis parodė, kad taupymo priemonės pasiteisino, o raginimai stimuliuoti ekonomiką papildomomis lėšomis neatnešė lauktų rezultatų.
„Per paskutinius dvejus metus istorija parodė, kad net tos šalys, kurios labai advokatavo kuo daugiau skirti ekonomikai pinigų, skolintis, dėti į bankus – visos įgriuvo tik į skolas. Kartais sakome, kad iš stimulo liko tik skolos, o jokio stimulo ekonomikai neįvyko“, – sakė D.Grybauskaitė.
Graikijai reikėtų mokytis iš šių klaidų, ir vienas iš geresnių pavyzdžių yra Baltijos šalys, kurios nepuolė labai daug skolintis ir kišti bet kur, o pradėjo taupyti„Graikijai reikėtų mokytis iš šių klaidų, ir vienas iš geresnių pavyzdžių yra Baltijos šalys, kurios nepuolė labai daug skolintis ir kišti bet kur, o pradėjo taupyti. Baltijos šalis kaip pavyzdį mini daugelis“, – kalbėjo Lietuvos prezidentė.
D.Grybauskaitės įsitikinimu, finansinė drausmė yra būtina norint išsaugoti eurą.
„Manau, kad euras negalės egzistuoti, jeigu nebus finansinės drausmės. Turint bendrą valiutą ekonominė politika turi būti labai artimai koordinuojama – taisyklės turi būti griežtos ir jų laikytis turi būti privalu. Dabar matome, kad dėl disciplinos nesilaikymo, manipuliavimo statistika, neatsakingo politinio elito gyvenimo turi mokėti kitos valstybės. Taip neturi būti“, – BNS sakė prezidentė.
Šalies vadovės teigimu, šiuo metu Graikijos krizė nekelia tiesioginio pavojaus Lietuvai, tačiau ateityje galimas neigiamas poveikis.
„Dabar pavojaus tikrai nematau. Jeigu jis būtų, tai vėliau, per antrą ar trečią bangą, netiesiogiai – tiek, kiek paliestų Vokietijos, Prancūzijos ir kitų šalių bankus ir jų ekonomines sistemas. Tiesioginio smūgio nebus. Bet dabar Europa stengiasi sulaikyti šią šalį nuo visiškos griūties. Manau, kad ne iš karto, bet tai pavyks padaryti“, – sakė prezidentė.
