Varšuvoje penktadienį vykstančiame Vidurio Europos šalių vadovų susitikime ji žurnalistams sakė mananti, kad nesutarimų tarp abiejų šalių vadovų ir abiejų tautų nėra.
„O atskirų politikų tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje noras skatinti tautinę nesantaiką neturi būti toleruojamas. Bet koks nacionalizmas, tautinės nesantaikos įpūtimas ar mėginimas ją atgaivinti yra praėjusio šimtmečio tragedijų priežastis, ir XXI amžiuje nereikia prie to grįžti ir kartoti“, – konstatavo Lietuvos vadovė.
Ji pabrėžė, kad problemų tarp Lietuvos ir Lenkijos „nereikia dirbtinai kurti ir apie jas šnekėti“.
Pasak Lietuvos vadovės, Varšuvoje vykstančiame forume kalbėta, kad „demokratija nėra duotybė, kuri duota amžinai, kad už ją kovoti reikia kas dieną, kad kiekviena tauta Europoje nuėjo labai ilgą ir sudėtingą kelią turėti vienokią ar kitokią demokratijos kokybę“.
„Pavyzdžiui, Austrijos prezidentas paminėjo, kad bet koks nacionalizmas yra pagrindinis demokratijos priešas. (...) Bet kokia tautinė nesantaika ir organizuotas nacionalizmas tarp šalių veda ir prie karo, ir prie demokratijos nebuvimo. XXI amžiuje turėtume labai atsargiai ir atsakingai visi politikai kiekvienoje šalyje elgtis, tausoti bei gerbti demokratijos pasiekimus, ir nacionalizmui visose šalyse, tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje sakyti – ne“, – pasakojo D.Grybauskaitė.
Lenkų žurnalistų paklausta apie originalios pavardžių rašybos klausimo sprendimą Lietuvoje šalies vadovė pakartojo nemananti, kad tai bus išspręsta dabartinės kadencijos metu.
„Esu atvira viskam, bet sprendimas yra Lietuvos parlamente, nėra pakankamo politinio kvorumo, kad tie sprendimai būtų priimti. Kaip prezidentė, esu atvira dėl pavardžių. Man čia nėra jokių problemų“, – lenkiškai kalbėjo D.Grybauskaitė.
Į pastabą, ar negali būti kito būdo spręsti šį klausimą, prezidentė atsakė: „Koks dar gali būti būdas demokratinėje valstybėje?“.
Lenkijos politikai pastaruoju metu kritikavo naujojo Lietuvos švietimo įstatymo nuostatas, kuriomis plečiamas dalykų dėstymas lietuvių kalba ir nuo 2013 metų vienodinamos valstybinio lietuvių kalbos egzamino užduotys lietuviams ir tautinių mažumų atstovams. Lenkų taip pat netenkina, jog Lietuva netesi ankstesnių vadovų duoto pažado išspręsti lenkiškų pavardžių rašybos klausimą. Varšuva siekia, kad Lietuvos lenkai turėtų galimybę savo pavardes lietuviškuose asmens dokumentuose rašyti lankų kalboje vartojamais rašmenimis.
Tuo metu kai kurie Lietuvos politikai piktinasi Lenko kortos dalijimu tautinių mažumų atstovams, kritikavo savivaldos rinkimų rezultatus ir gerai juose pasirodžiusią Lietuvos lenkų rinkimų akciją.
