Šį klausimą ji sakė kelsianti savaitės pabaigoje Briuselyje vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime, kur bus bandoma „įjungti papildomą klausimą dėl atominės saugos pasaulyje, ypač Europoje (...) ir aplink, trečiosiose šalyse“.
„Padidinti saugumo reikalavimus europinėms atominėms elektrinėms ir aplink Europą ir panaudoti tarptautines organizacijas, tokias kaip TATENA. Na ir taip vadinami – kaip Europa darė bankams – stress (angl. atsparumo – BNS) testai, kurie turi būti atlikti visoms esamoms atominėms, elektrinėms ir planuojamoms statyti“, – pirmadienį žurnalistams Vilniuje sakė šalies vadovė.
D.Grybauskaitė teigė, jog pasiekti, kad kaimyninės šalys nestatytų atominių elektrinių šalia Lietuvos, yra labai sunku. Ji sakė atominių elektrinių Kaliningrade ir Baltarusijoje statybos klausimą pirmadienį aptarusi su premjeru Andriumi Kubiliumi.
„Aptarėme situaciją ir premjero pasiruošimą kalbėtis su Vyriausybės nariais, kaip toliau mes mėginsime apsaugoti Lietuvą nuo tokių grėsmių. Tai turi būti tarptautinės pastangos, nes Lietuva viena tikrai bus nepajėgi užtikrinti atvirumo ir saugumo aplink save“, – dėstė D.Grybauskaitė.
Kartu prezidentė pažymėjo, kad yra daug pavyzdžių, kuomet atominės elektrinės statomos netoli didelių miestų ar sostinių. Europoje yra bent septynios atominės elektrinės, kurios nuo valstybių sostinių yra nutolusios mažiau nei 100 kilometrų. Vilnius nuo Baltarusijos planuojamos AE statybos vietos yra nutolęs kiek daugiau nei 50 kilometrų.
„Taigi Europa yra maža, ko gero, galime kalbėti tik apie saugą, atvirumą ir tarptautinį stebėjimą“, – konstatavo D.Grybauskaitė.
Lietuvos pareigūnai sako prieštaraujantys Baltarusijos planams statyti atominę elektrinę Astrave. Oficialusis Vilnius sako, kad nėra tinkamai atliktas planuojamos jėgainės poveikio aplinkai vertinimas.
Diskusijos dėl atominės energetikos saugumo ir ateities ypač suaktyvėjo dėl branduolinės krizės Japonijoje, kur stichijai nuniokojus atominę elektrinę, įvyko keli sprogimai, o į aplinką pateko nemaža dozė radiacijos.
