„Lietuva ir kitos Baltijos šalys atvirai ir griežtai reikalauja, kad situacija būtų atspindėta mūsų dokumentuose, ir sankcijos, kurios jau vėluoja, pavyzdžiui, uždrausti (Rusijai – BNS) tiekti karinę įrangą, technologijas ir pan., kurios dar nepriimtos, bet būtinai jas reikia įvesti“, – Briuselyje sakė prezidentė.
Lietuva ir kitos Baltijos šalys atvirai ir griežtai reikalauja, kad situacija būtų atspindėta mūsų dokumentuose, ir sankcijos, kurios jau vėluoja, pavyzdžiui, uždrausti Rusijai tiekti karinę įrangą, technologijas ir pan., kurios dar nepriimtos, bet būtinai jas reikia įvesti, – sakė prezidentė.
Pasak diplomatų, viršūnių susitikime ES lyderiai turbūt nepriims sprendimų dėl draudimo parduoti ginklus Maskvai, bet gali pasiūlyti taikyti sankcijas įmonėms, remiančioms Ukrainos riaušininkus, taip pat įšaldyti Europos investicijų banko bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko projektus Rusijoje.
„Baltijos šalys ir Lenkija labai pasisako už aiškias žinias Rusijai. Jei žinios nėra aiškios, Rusija eina toliau ir agresyviai elgiasi Europoje ir Europos pasienyje“, – žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.
Kitas svarbus klausimas susitikime yra derybos dėl užsienio politikos vadovo ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko pareigų.
Kalbėdama su žurnalistais, D.Grybauskaitė pripažino, kad valstybės narės yra „labai susiskaldę“ dėl to, kas turėtų tapti naujuoju įgaliotiniu ES užsienio politikai vietoje kadenciją baigiančios Britanijos atstovės Catherine Ashton.
Diplomatai teigia, kad Baltijos šalys ir Lenkija priešinasi Italijos užsienio reikalų ministrės Federicos Mogherini skyrimui, o alternatyva italei galėtų būti ES humanitarinės pagalbos komisarė Kristalina Georgijeva iš Bulgarijos.
„Lietuvos reikalavimas išlieka, kad tai būtų žmogus, kuris patyręs europinėje užsienio politikoje, mums labai svarbu, kad tai būtų žmogus, kuris laikosi neutraliai ir mėgina atspindėti visų ES šalių nuomonę Rusijos ir Ukrainos konflikto atžvilgiu, ir jokiu būdu Lietuva nepalaikys žmogaus, kuris atvirai demonstruoja prokremlinę politiką“, – žurnalistams sakė prezidentė.
Pasak diplomatų, Danijos Vyriausybės vadovė Helle Thorning – Schmidt laikoma realia kandidate pakeisti belgą Hermaną Van Rompuy Europos Vadovų Tarybos pirmininko poste.
Nerandant sutarimo, viršūnių susitikimo pradžia buvo pavėlinta keliomis valandomis, tačiau prieš jam prasidedant Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė neatmetanti galimybės, kad susitarti šiuo metu gali nepavykti.
