Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2012 09 18

Dalia Grybauskaitė siūlo sugriežtinti atsakomybę už niokojamą paveldą

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį lankėsi Liubavo dvaro malūne, kuriam suteiktas Europos Sąjungos kultūros paveldo prizas ir Europa Nostra 2012 m. apdovanojimas. Šalies vadovė apžiūrėjo restauruotą malūną ir pasveikino apdovanojimo ceremonijos dalyvius.
Dalia Grybauskaitė Liubavo dvaro malūne
Dalia Grybauskaitė Liubavo dvaro malūne / Prezidentės spaudos tarnyba

Prezidentės teigimu, europinis apdovanojimas už kultūros paveldo išsaugojimą – svarbus įvertinimas Lietuvai. Kokybiškai ir su didele meile atlikta Liubavo dvaro malūno restauracija yra įkvepiantis pavyzdys.

„Lietuva yra graži. Ją reikia saugoti taip kaip galime, o svarbiausia reikia ją mylėti. Labai svarbu, kad atsiranda žmonių, kurie ne tik nori gauti pinigų paveldo išsaugojimui, bet kurie myli tai, ką daro, tyrinėja, vertina Lietuvos istoriją. Jų pasiaukojantis darbas ir meilė tėvynei padeda išsaugoti tai, kas brangu mums visiems", – sakė šalies vadovė.

Dauguma kultūros paveldo objektų Lietuvoje priklauso fiziniams ir juridiniams asmenims. Didelė paveldo dalis yra kritinės būklės. Lietuvoje šiuo metu yra daugiau nei 800 neprižiūrimų istorinių statinių. Kultūros paveldo departamentas ir kitos už paveldo priežiūrą atsakingos institucijos turi tinkamai vykdyti savo pareigą ir išieškoti valstybei padarytą žalą dėl nesaugomo ir niokojamo paveldo, tačiau tokių ieškinių beveik nėra.

Prezidentės iniciatyva parengtos ir Seimui teikiamos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pataisos, kuriomis apibrėžiama ne tik fizinių, bet ir juridinių asmenų, valdančių kultūros paveldo objektus, atsakomybė. Taip pat siūloma juridiniams asmenims numatyti pinigines baudas už įstatymo pažeidimus nuo 3 000 iki 40 000 litų. Iki šiol baudos buvo skiriamos tik fiziniams asmenims.

Šalies vadovės teigimu, gaisrai unikaliose Lietuvos bažnyčiose ir griūvantys istoriniai statiniai skaudina visus ir daro žalą valstybei, todėl būtina numatyti aiškią atsakomybę paveldo valdytojui. Nesvarbu, kas jis – privatus ar juridinis asmuo, bažnyčia ar valstybė. Visi turi vienodai rūpintis paveldo priežiūra ir išsaugojimu ateities kartoms.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Reklama
Ekspertės: moterų investavimo rezultatai – geresni, ko reikėtų pasimokyti vyrams
Reklama
28 metai su „Teleloto“ – kas lieka už kadro?
Reklama
Pasiskiepyti – į vaistinę: ateina per pietų pertrauką, kartu atsiveda ir šeimos narius
Užsisakykite 15min naujienlaiškius