Pasak šalies vadovės, jai pačiai asmeniškai teko padėti kai kuriems ministrams ar net gelbėti situaciją derybiniuose procesuose.
- Kai apie artėjantį pirmininkavimą ES kalbėjomės balandį, tuo metu kalba daugiausiai sukosi apie ekonominę situaciją, euro krizę. Dabar atrodo, kad pagrindinė tema pirmininkaujant buvo Rytų partnerystė. Ar iš tiesų politika nustūmė ekonomiką į šalį?
- Tikrai taip nebuvo. Ekonomika ir liko pagrindine mūsų užduotimi. Visus metus dirbome su europiniu septynių metų biudžetu, reikėjo suderėti per 60 dokumentų, tarp jų – žemės ūkio politika, žuvininkystė, struktūriniai fondai. Buvo labai daug darbo būtent su parlamentu, tai buvo mūsų pagrindinis užsiėmimas. Taip pat finansinio stabilumo užtikrinimas per bankų sąjungos kūrimą. Taigi paskutiniai dokumentai buvo suderinti ir priimti būtent mūsų pirmininkavimo laikotarpiu.
Ukrainos klausimas tik Lietuvoje buvo taip užaštrintas ir tiek daug skirta dėmesio. Nors išties buvo skirta daug dėmesio ir Europoje. Bet vis dėlto pagrindiniai klausimai buvo ekonominio, finansinio stabilumo užtikrinimas bei būsimieji septyneri finansinės perspektyvos metai. Tai buvo labai svarbu ir Lietuvai, nes suderėjome 10 proc. daugiau ir gavome 44,5 mlrd. Lt septyneriems metams. Tai didžiulė suma, kurią sugebėjome gauti.
- Balandį sakėte, kad kai kuriems ministrams dar reikėtų pasitempti ruošiantis pirmininkavimui ES. Ar galėtumėte atvirai pasakyti, ar buvo tokių situacijų, kad Jums būtų tekę raudonuoti dėl poelgių, posakių?
Na, raudonuoti neteko, bet pačiai įsikišti ir gelbėti situaciją teko, ir netgi šiek tiek reguliuojant ir mėginant padėti kai kuriems derybiniams procesams asmeniškai. Bet nenorėčiau dabar vardinti konkrečių pavardžių. Noriu tik pasakyti, kad pasitempti visada visiems reikia. Mokytis reikia kasdien. Tą darau ir aš pati.
Visas interviu su prezidente D. Grybauskaite – pirmadienį „Labo ryto“ laidoje.
