„Reikia investuoti tuos sutaupytus pinigus į augimą ateityje, į energetinį saugumą ir t. t. Reikia to nepražiopsoti. Todėl energetikos strategiją Lietuvoje būtina dar kartą peržiūrėti“, – sako šalies vadovė.
Jos teigimu, šalys, kurios eksportuodavo kurą, dabartinėje situacijoje nukentės labiausiai. „Pavyzdžiui, mūsų kaimynei Rusijai numatomas net iki 3 proc. neigiamas augimas, t. y. kritimas, krizė“, – tvirtina D. Grybauskaitė.
– Prezidente, ketvirtadienį baigiasi pereinamasis euro įvedimo laikotarpis, trukęs dvi savaites, kai dar buvo galima atsiskaityti ir litais, ir eurais. Ką ta proga galėtumėte pasakyti Lietuvos žmonėms?
– Manau, kad šios dvi savaitės buvo gana sėkmingos, t. y. euro įvedimui buvo pasiruošta labai gerai. Be labai smulkių atvejų, viskas vyko sklandžiai. Tikrai džiaugiuosi, kad šis procesas, tas pirmasis etapas, jau bus pasibaigęs.
Žmonėms norėčiau padėkoti už jų kantrumą, gebėjimą nereaguoti į smulkias problemas. Išties pamatėme, kad ir žmonės, ir institucijos yra tikrai gerai pasirengę.
Džiaugiuosi, kad gebėsime ir toliau žmonėms užtikrinti galimybę keisti litus į eurus, jei kažkas litų dar turi. Dar pusmetį tai bus galima daryti komerciniuose bankuose, o 60 dienų – pašte bei kai kuriose kredito unijose. Lietuvos banko kasose litų monetas ir centus bus galima keisti praktiškai neribotą laiką. Taigi didžiulis, sudėtingas procesas yra įgyvendintas labai sėkmingai. Matome, kad grynųjų pinigų Lietuva turėjo labai daug. Jau dabar pakeista arti 6 mlrd. litų. Taigi tokias santaupas turėjo mūsų žmonės.
Na, o problemų su eurų padirbimu išties nėra daug – iki 60 ikiteisminių tyrimų. Panašiai buvo ir kitose šalyse, kur vyko pokyčiai. Žinoma, tuo mėgina pasinaudoti kriminalinis pasaulis. Bet manau, kad mūsų bankai ir teisėsaugos institucijos užtikrins, kad netikrų pinigų Lietuvoje tikrai būtų kuo mažiau arba jų iš viso nebūtų.
Na, o žmones sveikinu su dar vienu žingsneliu gilesnės, tvirtesnės integracijos į Europos Sąjungą (ES) link. Tai buvo mūsų tikslas prieš daug metų, mes jį sėkmingai įgyvendinome, ir tai užtikrins mums stabilų ekonomikos augimą, pasitikėjimą mūsų šalimi. Pirmieji faktai rodo, kad skolinimasis, t. y. valstybės poreikių dengimas, jau pinga. O tai reiškia, kad likę pinigai (anksčiau labai daug išleisdavome skolai aptarnauti) galės būti ir bus nukreipti mūsų žmonių gerovei didinti, mūsų atlyginimams ir t. t., taigi nukreipti į socialinius reikalus. Tai yra gerai. Valstybė, „atlaisvindama“ tokius pinigus, galės padėti kurti ir didinti mūsų valstybės gerovę.
Taigi šis periodas buvo svarbus, kelias nueitas, ir šiandien kaip tik fiksuojame to pirmo etapo pabaigą.
– Kitą savaitę vykstate į prestižinį Davoso forumą, esate viena pagrindinių pranešėjų. Kokie pagrindiniai akcentai Jūsų kalboje?
– Dalyvausiu apvalaus stalo diskusijoje apie pasaulines energetinės geopolitikos tendencijas, kokios jos nusimato artimiausiu metu ir kokią tai įtaką turės atskirų šalių ekonomikų vystymuisi. Be jokios abejonės, pateiksime savo – Lietuvos pavyzdį, kaip sugebėjome ekonomiškai tvirtai atsistoti ant savo kojų ir užsitikrinti energetikos tiekimo saugumą per savo suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą.
Davose pateiksime savo – Lietuvos pavyzdį, kaip sugebėjome ekonomiškai tvirtai atsistoti ant savo kojų ir užsitikrinti energetikos tiekimo saugumą per savo suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą.
Pasaulio tendencijos yra labai skirtingos. Pasaulio banko prognozės rodo, kad viso pasaulio ekonomika augs apie 3 proc., bet dabartinėje situacijoje labiausiai nukentės šalys, kurios eksportuodavo energetikos šaltinius. Pavyzdžiui, mūsų kaimynei Rusijai numatomas net iki 3 proc. neigiamas augimas, t. y. kritimas, krizė. O šalys, kurios importuoja, tokios, kaip mes, išties turi galimybių langą pasinaudoti pingančiu kuru, investuoti tuos pinigus į augimą ateityje, į energetinį saugumą ir t. t. Reikia to nepražiopsoti. Todėl energetikos strategiją Lietuvoje būtina dar kartą peržiūrėti, [pasižiūrėti į] ilgalaikės ir trumpalaikės perspektyvos duomenis.
Ir apskritai kalbėsimės apie tai, kur link pasaulis juda, kaip tokie kainų kritimai energetikoje, alternatyvų atsiradimas darys įtaką tiek Kinijai, tiek Jungtinėms Amerikos Valstijoms, tiek ES. Tai iš tiesų yra didžiuliai geopolitiniai pasikeitimai, ir Lietuva čia turi rasti savo vietą, pasinaudoti dabar besiklostančia situacija taip, kad mums būtų galima užsitikrinti kuo pigesnį kurą, kuo saugesnį kuro tiekimą ir kuo mažiau priklausyti nuo monopolistinių tiekėjų. Tai užtikrins Lietuvos stabilų augimą, mūsų šalies gerovę ir gerovę kiekvienam Lietuvos žmogui. Todėl šiai ir ateinančiai Vyriausybei tai yra iššūkis – pasinaudoti dabar besivystančia situacija.
Ir apie tai kalbėsimės su tikrai labai rimtais žmonėmis, nes dalyvaus taip vadinamų OPEC šalių (The Organization of the Petroleum Exporting Countries – tarptautinė organizacija, jungianti naftą eksportuojančias valstybes – LRT.lt) vadovai, tarptautinių energetikos agentūrų vadovai. Taigi išties tai yra globalus, pasaulinis forumas, ir jame Lietuva turi savo balsą ir turi, ką pasakyti.
– Prezidente, Ukrainos akademinė taryba Jus paskelbė Metų žmogumi. Kuo svarbus šis apdovanojimas Jums ir apskritai mūsų šaliai?
– Na, turbūt simboliška, kad tą žinią gavome sausio 13 d., kai Lietuva kovojo už savo laisvę, už savo laisvę spręsti, kaip vystyti savo valstybę. Tai būtent ta diena, kai ir Ukrainai šie visi laisvės ir apsisprendimo klausimai, valstybės kūrimo klausimai jau metus yra be galo svarbūs. Todėl šis apdovanojimas suteikia galimybę dar kartą pasakyti, kad žinome, ką reiškia kovoti už laisvę, todėl padedame Ukrainos žmonėms, nes jie patys apsisprendė tai daryti. Tai visos Lietuvos įvertinimas, nes remiame Ukrainą ne tik žodžiais, bet ir realiais darbais: ne tik materialine pagalba, bet ir žiniomis, dalindamiesi reformų patyrimais.
Tai visos Lietuvos įvertinimas, nes remiame Ukrainą ne tik žodžiais, bet ir realiais darbais: ne tik materialine pagalba, bet ir žiniomis, dalindamiesi reformų patyrimais.
Taigi Ukrainos laukia labai sunkus kelias. Lietuva jį nuėjo. Ji jį nuėjo greitai, sunkiai, bet labai užtikrintai. Ir mes visada pasirengę ištiesti pagalbos ranką toms tautos, kurios pačios apsisprendžia eiti laisvės, demokratijos ir europiniu keliu. Todėl šis įvertinimas iš tiesų yra Lietuvos įvertinimas, Lietuvos žmonių palaikymo įvertinimas. Ir tai tikrai yra apdovanojimas visai Lietuvai.
Labai svarbu, kad Ukrainos žemėje kuo greičiau baigtųsi karas, kuo greičiau baigtų žūti žmonės, kad būtų atkurtas šalies teritorinis vientisumas. Svarbu, kad svetima valstybė negalėtų diktuoti Ukrainai, kaip ji turėtų gyventi, ir Ukrainos žmonėms, kaip jie turėtų kurti savo valstybę. [...]
Esame pasirengę ir toliau padėti Ukrainai, nes tai yra mūsų visų interesas, nes Ukraina yra Europos širdyje – nuo to, kaip spręsis reikalai Ukrainoje, priklausys ir visos Europos ateitis: tiek taikos, tiek demokratijos, tiek ekonomikos vystymosi ateitis.
Todėl ginant net ir savo tiesioginį – Lietuvos interesą, mums labai svarbu, kad šalia esanti šalis būtų demokratiška, išsivysčiusi ir saugi mūsų kaimynė. Todėl manau, kad ir toliau tvirtai palaikysime Ukrainos žmones. Jų kelias yra tiesos kelias, jų kelias yra laisvės kelias. Tai yra visų demokratinių valstybių pareiga – palaikyti tokias valstybes.
