„Tai buvo atsargumo, o ne avarinis nusileidimas. Prieš nusileidžiant užsidegė lemputė rodydama, kad priekinės važiuoklės vairavimo funkcija gali neveikti. Leidžiantis jis (pilotas - BNS) nusprendė nesinaudoti šia funkcija, tai yra standartinė procedūra. (...) Jis nebandė (ar funkcija veikia - BNS), tik pasinaudojo stabdžiais. (...) Jis turėjo sustabdyti naikintuvą ant pakilimo-nusileidimo tako“, – BNS antradienį pasakojo danų kariškis.
Pasak jo, naikintuvui nusileidus buvo atliktas patikrinimas, o antradienio vakarą yra laukiama iš Danijos atgabenamų atsarginių dalių, kurias pakeitus vėl bus atliekami skrydžiai šiuo lėktuvu.
Naikintuvui nusileidus buvo atliktas patikrinimas, o antradienio vakarą yra laukiama iš Danijos atgabenamų atsarginių dalių, kurias pakeitus vėl bus atliekami skrydžiai šiuo lėktuvu.
O.Jepsenas pažymėjo, kad yra įprasta, jog retkarčiais lėktuvai genda. Pasak jo, nedidelės reikšmės gedimų atliekant misiją Lietuvoje jau pasitaikė, tačiau tai taip pat yra būdinga ir lėktuvams dislokuotiems Danijoje.
„Lėktuve yra daug ne pirmos reikšmės sistemų ir kartais jose atsiranda nedidelių trūkumų. Kaip ir automobilyje – atsiranda mažareikšmių problemų. (...) Praktikoje yra įprasta, kad kartais turime nesklandumų, kuomet atnaujinant skrydžius reikia pakeisti atsargines dalis“, – aiškino Danijos kontingento vadas.
Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad pirmadienį skrydžių treniruotės metu Danijos greitojo reagavimo oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdančio kontingento naikintuvo F-16 pilotas naikintuvo prietaisų skydelyje pastebėjo, kad užsidegė daviklis, informuojantis apie galimą priekinės važiuoklės gedimą.
Naikintuvas buvo sėkmingai nutupdytas Šiaulių kariniame aerodrome, treniruočių skrydis nutrauktas detalesnei važiuoklės apžiūrai.
50-ies Danijos karių kontingentas NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdo nuo 2009 sausio. Tai jau antras kartas, kuomet danai dalyvauja šioje misijoje. Pirmą kartą Danijos kariai virš Baltijos šalių patruliavo 2004 metais.
Nuo 2004 metų oro policijos misiją Baltijos valstybėse po tris mėnesius vykdė Belgijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Olandijos, Vokietijos, JAV ir Lenkijos kariai, nuo 2006 metų pavasario prasidėjusiame keturių mėnesių misijos rotacijų cikle – Turkijos, Ispanijos, Belgijos, Prancūzijos kariai. Rumunijos karinių oro pajėgų kariai misijoje dalyvavo tris mėnesius, portugalai – pusantro mėnesio, norvegai, lenkai, vokiečiai bei JAV – po tris mėnesius.
Baltijos šalys neturi oro erdvės patruliavimui tinkamų orlaivių. Šiaurės Atlanto Tarybos sprendimu, Lietuvoje dislokuoti lėktuvai ir kontingentai, kurie po kelis mėnesius saugo Baltijos šalių oro erdvę.
Pagal dabartinius susitarimus NATO partneriai Baltijos šalių oro erdvę saugos iki 2011 metų. Tuo metu Lietuva, Latvija ir Estija siekia, kad misija būtų pratęsta bent iki 2018-ųjų.
Gegužės pabaigoje įvykusiame trišaliame Baltijos šalių gynybos ministrų susitikime buvo sutarta, kad Lietuva, Latvija ir Estija iki 2010 metų atliks studiją, kurioje bus ieškoma efektyviausio sprendimo, kokią formą ateityje įgaus Baltijos šalyse šiuo metu vykdoma NATO oro policijos misija.
Lietuva teigia, kad kol Aljansas užtikrina oro erdvės apsaugą, šalis turi galimybę sutelkti dėmesį ir išteklius į kitų gynybos prioritetų ir NATO Pajėgų tikslų įgyvendinimą bei dalyvavimą tarptautinėse operacijose. Jeigu Lietuva šiuo metu būtų priversta įsigyti ir išlaikyti naikintuvus, jai tektų persvarstyti daugelį kitų, ypač su sausumos pajėgomis susijusių gynybos projektų.
