Praėjusiais metais šalies ekonomiką pradėjęs smaugti sunkmetis itin skaudžiai kirto didžiųjų šalies miestų savivaldybėms. Prieš tai pašėlusiais tempais augusios ekonomikos rodiklių apakinti didmiesčių politikai savo balsais patvirtino didžiulius savivaldybių biudžetus, tačiau ilgainiui jų surinkimo tempas priminė ne energingo liūto šuolius, o sunkmečio naštos prispausto vėžlio ropojimą.
Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos miestų iždus prie finansinės bedugnės stipriausiai pastūmėjo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumažinimas. 2007 m. dar siekęs 27 proc., šių metų pradžioje GPM šalies valdžios sprendimu buvo sumažintas iki 15 proc. Šio mokesčio svarbą savivaldybių biudžetams puikiausiai nusako faktas, jog GPM sudaro daugiau nei pusę visų didžiausių šalies miestų pajamų.
Sparčiai blogėjant situacijai, didmiesčių politikams liko du variantai: bandyti parduoti kuo daugiau savivaldybių turto bei imtis beatodairiškai taupyti. Pirmasis variantas pasirodė itin nepalankus, mat ekonomikos realybė sustabdė praktiškai visus didesnius privatizavimo procesus, tad savivaldybėms liko tik smarkiai apkarpyti savo išlaidas.
Šiais metais beveik 804 mln. Lt biudžetą suplanavusi Kauno savivaldybė iki šiol yra surinkusi beveik 100 mln. Lt mažiau pajamų nei planuota. Į skolas klimpstanti miesto valdžia jau vasarą griebėsi taupymo priemonių. Visoms Kauno savivaldybei pavaldžioms įstaigoms buvo įsakyta 20 proc. mažinti savo išlaidas. Savivaldybės administracijos darbuotojai, turėję tenkintis sumažėjusiomis algomis, dar buvo paraginti bent savaitę nemokamai atostogauti, sumažinti tarnybinio transporto degalų bei pokalbių telefonu limitai, o politikai nutarė prigesinti miesto gatves vakarais apšviečiančias lempas.
„Taupymas akivaizdžiausias per paslaugų viešuosius pirkimus – čia labiausiai sumažėjo kainos ir buvo labiausiai apčiuopiamas greitas rezultatas. Visa kita pasijus tik bėgant laikui, – paklaustas apie visų taupymo programų rezultatus, sakė meras Andrius Kupčinskas. – Nuo pat metų vidurio stengiamės nedaryti jokių naujų išlaidų vien tam, kad galėtume susitvarkyti su kreditoriniais įsiskolinimais.“
Siekė, kad nedidėtų įsiskolinimai
Vilniaus miesto savivaldybės Finansų valdymo ir apskaitos departamento direktorius Edmundas Kačkus tikino, jog sostinės savivaldybė per praėjusius metus nesutaupė nieko: „Veiksmai, kurių ėmėmės, leido pasiekti tik vieno – kad nedidėtų savivaldybės įsiskolinimai. Jie išliko daugiau ar mažiau stabilūs, t. y. šiek tiek per 200 mln. Lt.“ E.Kačkus tvirtino, kad jeigu nebūtų buvę daroma nieko, skolos galėjo išaugti ir iki 300 mln. Lt.
„Vienintelis efektyvus būdas taupyti – visai neleisti pinigų. Tačiau mes turime vykdyti savo funkcijas, užtikrinti, kad įstaigos funkcionuotų“, – sakė pašnekovas.
Anot jo, pagrindiniams dalykams – darželių, mokyklų veiklai, kitoms svarbiausioms įstaigoms – taupoma nebuvo. „Tačiau kai kurių darbų nedarėme, atsisakėme pirkti kai kurias paslaugas. Pavyzdžiui, gatvės buvo silpniau apšviečiamos, jų danga buvo remontuojama lėtesniais tempais, mažesniais plotais. Stabdėme investavimo projektus, nestatėme kai kurių planuotų statinių, pavyzdžiui, naujų mokyklų“, – kalbėjo E.Kačkus.
Vilniaus meras Vilius Navickas, paklaustas apie garsiai nuskambėjusį mėginimą parduoti savivaldybės pastatą ar savivaldybės reorganizaciją, atleidžiant daugiau nei 200 darbuotojų, sakė nelaikantis to taupymo būdais. „Tai yra efektyvumo siekimas ir atsisakymas švaistyti. Juk dabar 700 darbuotojų puikiai susitvarko su darbu, kurį anksčiau dirbo 900 žmonių. Panašiai buvo ir su patalpomis „Verslo uoste“, kurias savivaldybė nuomojosi be tikslo“, – sakė Vilniaus meras.
Taupo net smulkmenoms
Su šešių milijonų litų biudžeto deficitu šiuos metus planuojanti baigti Klaipėdos savivaldybė šįmet apkarpė lėšas, skirtas gatvėms valyti bei apšviesti. Jau kuris laikas Klaipėdos savivaldybės darbuotojams neišgalima nupirkti net popieriaus. Sumažintos įvairios darbuotojams anksčiau kompensuotos išlaidos, rečiau vykstama į komandiruotes.
Anot Klaipėdos vicemerės Juditos Simonavičiūtės, nors savivaldybė turi parduodamų sklypų, pastatų, jų niekas neperka. „Jau šie metai parodė, kad pardavimo nėra. Pajamų iš to neturime“, – sakė vicemerė. Pasak jos, šiuo metu savivaldybė įmonėms yra įsiskolinusi apie 2 mln. Lt, iki metų pabaigos skola padidės dar keliais milijonais litų. Tačiau, J.Simonavičiūtės nuomone, Klaipėdos savivaldybė tarp kitų miestų atrodo dar gerai: „Kitoms savivaldybėms sekasi kur kas blogiau. Mes turime uostą, pramonė nėra taip sustojusi, kaip kituose miestuose. Be to, taupyti ėmėme jau pernai.“
Strateginių projektų nestabdys
Artėjančius metus didžiausių šalies miestų vadovai pasitinka netrykšdami optimizmu. Politikai pripažįsta, jog veržtis diržus teks ir toliau, nors svarbiausių ir tuo pačiu brangiausių projektų atsisakyti ir neketina.
„Tikiuosi, kad kitąmet daugiau pajamų pavyks gauti iš Privatizavimo fondo. Galbūt pavyks parduoti savivaldybei priklausančias 20 proc. buvusio „Britanikos“ viešbučio akcijų, už kurias galima gauti apie 3 mln. Lt, bei kontrolinį Stoties turgaus akcijų paketą, – tvirtino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas ir nesiryžo spėti, kokio dydžio biudžetas gali būti suplanuotas kitiems metams: – Jau pradėtų strateginių projektų stabdyti neketiname, mat juos savivaldybė finansuoja labai nedaug. Aišku, mažesni darbai tikrai nukentės. Štai, pavyzdžiui, šiais metais šaligatvių ir įvažiavimų į kiemus tvarkymo programos taip ir nebuvo pradėtos.“
Nemokamai atostogaus
Vilniaus miesto mero patarėjas Darius Indriūnas tikino, jok vienas pagrindinių ir didžiausių projektų, per kurį bus sutaupyta pinigų, kitais metais bus vadinamoji turto reforma – savivaldybė parduos kai kuriuos nenaudingus ir netgi nuostolingus savo valdomus pastatus, dalį valdomų įmonių. „Pinigus skirsime socialinėms reikmėms, daliai savivaldybės skolų padengti ir naujoms investicijoms“, – tvirtino D.Indriūnas. Anot jo, į šalį nebus nustumta ir paties savivaldybės pastato pardavimo galimybė.
Apie 20 mln. Lt Vilniaus miesto savivaldybei kitąmet leis sutaupyti šiemet įgyvendinta savivaldybės reforma, kai buvo atleista per 200 darbuotojų.
Dar šiemet apie 300 tūkst. Lt valdininkai ketina sutaupyti išleisdami darbuotojus nemokamų atostogų tarp Kalėdų ir Naujųjų metų.
Kirps, kur tik galės
Pasak Klaipėdos miesto valdžios atstovų, uostamiesčio savivaldybės biudžetas kitąmet nusileis iki 2006-ųjų lygio. Preliminariais duomenimis, kitąmet jis sieks apie 340 mln. Lt. „Lėšų apkarpymas palies visas sritis. Tai neišvengiama. Neįmanoma sumažinus biudžetą tiek milijonų litų išlipti sausam“, – sakė Finansų skyriaus vedėja Aldona Špučienė.
Anot Klaipėdos vicemerės J.Simonavičiūtės, kitais metais 10 proc. bus mažinamas atlyginimų fondas savivaldybės, biudžetinių įstaigų darbuotojams. Planuojama pertvarkyti ir pačios savivaldybės administraciją, naikinti apie 40 etatų.
