Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą yra parengusi Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), panašų projektą Seimo posėdžių sekretoriate yra įregistravęs ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas.
„Darbiečių“ Dangutės Mikutienės ir Vytauto Gapšio siūlomas projektas draudžia tiek lytinių ląstelių donorystę, tiek embrionų šaldymą. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad embrionų turi būti sukurta tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į gimdą, ir jų skaičius negali viršyti 3.
Tuo tarpu SAM Vyriausybei teikiamame Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekte siūloma, kad vyrai galėtų tapti lytinių ląstelių donorais, būtų draudžiama tik moterų kiaušialąsčių donorystė, o embrionus būtų būtų galima šaldyti. Įstatymo projekte nustatyta maksimali 5 metų lytinių ląstelių ir embrionų laikymo trukmė.
Skiriasi ir maksimali moters amžiaus, kuriai gali būti atliktas dirbtinis apvaisinimas, riba – SAM siūlo leisti dirbtiniu būdu pastoti ne vyresnei kaip 50 metų moteriai, „darbiečiai“ – ne vyresnei kaip 45 metų.
Projektuose bendra tai, kad pagalbinis apvaisinimas galėtų būti taikomas tik susituokusioms arba partnerystę įregistravusioms poroms. Kas penkta ar šešta pora – yra nevaisinga ir negali susilaukti vaikų.
Pagalbinį apvaisinimą reglamentuojančio įstatymo projektą Vyriausybė jau teikė Seimui 2003 metais, tačiau 2008 metais jis grąžintas tobulinti. Šių metų vasarą SAM parengtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas buvo pateiktas Vyriausybei, bet ši jo svarstymą atidėjo.
Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl Dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“, kuriame numatomas moters dirbtinis apvaisinimas tik sutuoktinio lytinėmis ląstelėmis, taip pat numatyta, kad tokiu būdu gali būti apvaisinamos ne vyresnės kaip 45 metų amžiaus moterys.
Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, dėl vaisingumo sutrikimų kenčiančios šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo.
Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus (18–49 metų) šeimų, tuo metu epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų, ir kasmet jų padaugėja 2 tūkst.
Anot eksministro A.Čapliko, ši statistika rodo, kad apie 15–20 proc. visų Lietuvos šeimų – kas penkta ar šešta pora – yra nevaisinga ir negali susilaukti vaikų.
