V.Stundžio teigimu, darbo grupėje sutarta dėl aukštųjų mokyklų valdymo modelio. Siūloma, kad valdymas būtų dvinaris, kai svarbiausius klausimus sprendžia akademinės bendruomenės sudarytas senatas bei taryba.
„Esame beveik sutarę dėl naujos valdymo koncepcijos – darbo grupė pritarė dvinariam valdymo modeliui, kai valdymo klausimus sprendžia bendruomenės lemiama valia sudaryti senatas ir taryba. Taryba spręstų finansinius, ūkinius, strategijos klausimus, senatas – akademinius, taip pat siūloma, kad nė vienas nebūtų vienasmenis, priimant sprendimus reikėtų kito valdymo organo pritarimo ir panašiai“, – BNS sakė darbo grupei vadovaujantis V.Stundys.
Pasak jo, darbo grupė dar turi apsispręsti, kaip teisiškai reglamentuoti vadinamuosius studijų krepšelius gaunančių nevalstybinių aukštųjų mokyklų finansavimą.
KT nutarime pabrėžė, kad valstybė visų pirma privalo garantuoti pagal visuomenės poreikį valstybinėse aukštosiose mokyklose gerai besimokančių studentų finansavimą, ir tik tais atvejais, kai tam tikrų sričių specialistai dėl objektyvių aplinkybių negali būti parengti valstybinėse aukštosiose mokyklose, toks valstybės užsakymas gali būti pateiktas ir nevalstybinėms aukštosioms mokykloms.
Tuo metu jau pataisytos įstatymo nuostatos dėl rotacijos, leidusios aukštosioms mokykloms pasirinkti, už mokslą mokančius ir nemokančius studentus pagal studijų rezultatus rotuoti kas pusmetį arba kasmet, daugiau keičiamos nebus.
„Šios nuostatos buvo skubiai patikslintos, ir jų keisti nebesiūloma. Juolab kad aukštosios mokyklos tokiai tvarkai irgi yra pritarusios“, – sakė V.Stundys.
Gruodžio pabaigoje Konstituciniam Teismui kai kurias Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas pripažinus prieštaraujančiomis Konstitucijai, skubiems pakeitimams užpildant teisinį vakuumą pataisos priimtos specialiai tam sušauktoje neeilinėje Seimo sesijoje. Kitiems KT nutarimo punktams teisiškai reglamentuoti sudaryta darbo grupė, kuri įpareigota iki kovo parengti atitinkamas įstatymo pataisas.
KT gruodžio pabaigoje prieštaraujančiu Konstitucijai pripažinto vieną esminių valstybinių aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo struktūros pertvarkos elementų – aukštųjų mokyklų savivaldai būdingų valdymo funkcijų perdavimą tarybai, kurią sudarant akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos.
Sausį skubiai keisdamas įstatymą Seimas patvirtino nuostatą, kuri daugiau galių valdant universitetus suteikia senatams, jiems pavesta priimti sprendimus dėl biudžeto ir kitų finansinių dalykų.
KT taip pat nutarė, kad tvarka, kai studentų mokymosi rezultatai vertinami ne po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio – semestro, o kas dvejus metus, irgi prieštarauja Konstitucijai. Toks reguliavimas pakeistas universitetams leidžiant pasirinkti, kokiu dažnumu rotuoti studentus, kas semestrą, ar kasmet.
