-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti
2013 05 16

„Darom 2013“ rezultatai: vieni tvarkė miškus ir parkus, kiti juos užvertė šiukšlėmis iš savo kiemo

Kol akcijos „Darom 2013“ organizatoriai džiaugiasi šiųmetinės talkos rezultatais, Vilniaus miesto savivaldybė piktinasi neatsakingais vilniečiais. Mat sostinės pakraščiuose po akcijos kaip grybai po lietaus ėmė dygti savavališki sąvartynai, o gyventojai reikalauja, kad juose besikaupiančios atliekos būtų išvežamos, kaip ir „Darom“ metu surinktos šiukšlės.
Vilniečiai nevengia šiukšles sudeginti arba palikti pakelėje
Savavališki sąvartynai pakelėse Vilniuje nėra retenybė. / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Akcijos „Darom 2013“ organizatoriai savo interneto tinklalapyje skelbia, kad pirmaisiais duomenis šiemet sutvarkyta net 400 taškų miškuose ir nacionaliniuose parkuose. Kaip teigia akcijos vadovas Karolis Sargūnas, šių metų „Darom“ augimas pasiteisino: miškuose ir parkuose sutvarkytos visos urėdijos nurodytos probleminės vietos.

Skaičiuojama, kad gegužės 11-ąją visoje Lietuvoje tvarkėsi apie 150 tūkst. socialiai atsakingų piliečių. „Kasmet surenkamų šiukšlių kiekis mažėja, tai rodo, kad laikui bėgant ekologinė kultūra ir kiekvieno piliečio sąmoningumas bręsta ir auga. Turime begalę svajonių ateičiai, kaip projektas gali plėstis ir į ką dar didesnio ir dar gražesnio jis gali išaugti“, – teigė K.Sargūnas.

Skaičiuoja savavališkus sąvartynus

Vilniaus savivaldybė po akcijos „Darom“ gyvena ne tokiomis džiugiomis nuotaikomis. Kaip 15min.lt pasakojo savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Mikalauskienė, miestui tenka išvežti ne tik surinktas šiukšles iš 80-ies taškų, kur jas akcijos metu rinko savanoriai, bet ir tvarkyti naujus savavališkus sąvartynus.

Balsiuose, Ožkiniuose nebuvo tvarkymo taško, tačiau sukaupta šimtai kubinių metrų atliekų, ypač stambiųjų atliekų, automobilių padangų, baldų, šiferio lakštų. Matosi, kad ten išnešta viskas iš rūsių – sudulkėję, su voratinkliais , – pasakojo I.Mikalauskienė.

O pastarųjų po gegužės 11-osios itin pagausėjo. Anot I.Mikalauskienės, šiemet Vilniaus savivaldybė akciją „Darom“ organizavo 80 taškų ir didžiausias dėmesys buvo kreipiamas į valstybinius, savivaldybės miškus. „Ne visuose taškuose buvo dalyvių, bet atsirado labai daug savavališkų sąvartynų, atliekų sukaupimų tose vietose, kur nebuvo skelbiami tvarkymo taškai. Didžiausia problema su priemiestiniais rajonais, kur yra sodų bendrijos bei privačių namų kvartalai. Tarkim, Balsiuose, Ožkiniuose nebuvo tvarkymo taško, tačiau sukaupta šimtai kubinių metrų atliekų, ypač stambiųjų atliekų, automobilių padangų, baldų, šiferio lakštų. Matosi, kad ten išnešta viskas iš rūsių – sudulkėję, su voratinkliais gražiai sukrauta į rietuves“, – pasakojo I.Mikalauskienė.

Šių sąvartynų nemažėja – pasak I.Mikalauskienės, po kiekvienos nakties krūvos paauga. Ir taip yra jau keleris metus, ypač Miesto tvarkymo skyriaus vedėja išskyrė Balsius.

„Dabar gyventojai man skambina ir klausia, kada išvešime akcijos „Darom“ metu surinktas atliekas. Mes ten taško nedarėme, tad aš jiems atsakau – jeigu sugebėjote padaryti tokį kalną, tai pasigrožėkite juo kurį laiką, ne kas nors jums atvežė. Jie motyvuoja tuo, kad pastatytume policininką, saugotume. Bet jeigu gyventojai patys toleruos tokį dalyką – atliekų krovimą, tai jokia policija neapsaugos. Juk negali kiaurą parą stovėti ten tie policininkai“, – kalbėjo I.Mikalauskienė.

Kaltina vasarotojus

Tačiau Balsių bendruomenė tvirtina savo teritoriją susitvarkiusi dar likus kelioms savaitėms iki akcijos „Darom“ ir talką tyčia organizavę gerokai arčiau, norėdami išvengti panašių sąvartynų atsiradimo.

„Buvome susitvarkę, viskas buvo gražu. Paskui buvau išvykęs, o grįžęs pamačiau – košmaras kažkoks. Tai savavališki sąvartynai, kontrolės nebuvimas iš savivaldybės, policijos. Dabar visi velka iš savo sandėliukų, sodų, daržų, nežinau, kas čia vyksta, – piktinosi Balsių bendruomenės vadovas Rimantas Micka. – Ir kaip nustatysi, kas čia veža – gyventojai ar vasarotojai. Nenustatysi pagal šiukšles, bet akivaizdu, kad velka iš visų sodų. Sodų bėdos yra tokios – jie įkurti 1980 metais ir nuo tada viskas, kas bute nereikalinga, vežama į sodą. O paskui iš sodo bandoma iškišti per visokias akcijas.“

Tai ir yra priežastis, anot R.Mickos, kodėl Balsių bendruomenė tvarkosi ne „Darom“ metu, nes kasmet persekioja tos pačios problemos. Balsių gyventojas įsitikinęs, kad ir miesto Viešosios tvarkos specialistai, ir policijos pareigūnai turėtų skirti daugiau dėmesio šiukšlintojams po tokių akcijų, nes yra žinoma, kad būtent tuomet dygsta savavališki sąvartynai.

Tvarkys dar savaitę

Vilniaus savivaldybės atstovės teigimu, šiukšlės bus tvarkomos dar mažiausiai savaitę. Labiausiai darbus lėtina tai, kad į vieną krūvą suverčiama viskas – želdynų, buitinės, statybinės atliekos, baldai. „Visas tas atliekas mums reikia išrūšiuoti, sukrauti į atskiras mašinas ir išvežti į tam skirtas vietas“, – teigė skyriaus vedėja.

Stambiųjų atliekų tonos pridavimas į specializuotą aikštelę kainuoja 250 Lt, automobilio darbo valandos kaina yra 70 Lt, o 4-5 dienas dirba aštuonios mašinos. Taip pat dar reikėtų suskaičiuoti ir krovos darbus. Iki ketvirtadienio jau išvežėme apie tūkstantį tonų, – aiškino I.Mikalauskienė.

Didžioji dalis to, ką surinko tikrieji akcijos „Darom“ dalyviai, buvo išvežta dar šeštadienį vakarop, nebent kur nors yra likę padangų. Telikę savavališki sąvartynai. „Žmonės specialiai laukia šitos akcijos. Šiemet dar gerai, kad neregistravome tiek tvarkymosi taškų, kiek jų norėjo žmonės. Nes paprastai tie, kurie tuo naudojasi, pareiškia norą registruoti tą tašką, kad ten darys akciją „Darom“. Šiemet parinkome tvarkyti miškus, viešąsias erdves, kurios tolėliau nuo tų gyvenviečių“, – kalbėjo I.Mikalauskienė.

Savivaldybės darbuotoja neslepia, kad panaši situacija kartojasi kasmet nuo pat pirmosios akcijos „Darom“ 2008-aisiais, kai buvo dar prasčiau. „Kadangi kol kas visko neišvežėme, neturim galutinių duomenų, kiek visko prikaupta. Bet skaičiuokite – stambiųjų atliekų tonos pridavimas į specializuotą aikštelę kainuoja 250 Lt, automobilio darbo valandos kaina yra 70 Lt, o 4-5 dienas dirba aštuonios mašinos. Taip pat dar reikėtų suskaičiuoti ir krovos darbus. Iki ketvirtadienio jau išvežėme apie tūkstantį tonų“, – aiškino I.Mikalauskienė.

Atrasti kaltininkus, kas paliko šiukšles vienoje ar kitoje vietoje, nėra lengva, kadangi didžioji dalis atliekų išvežama savaitgaliais ar naktimis, kai niekas nemato ir negali pranešti atsakingoms tarnyboms.

Prie daugiabučių miesto tvarkytojai turi kitų problemų – pavasarį gyventojai tvarko dažniausiai savavališkai, be jokių leidimų pasodintus želdynus, sukrauna didžiules šakų krūvas ir reikalauja jas išvežti. Anot I.Mikalauskienės, to gali šiek tiek palaukti, nes naujų žaliųjų atliekų krūvų atsiranda praktiškai kasdien.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius