Kaip skelbia portalas delfi.lt, 66 proc. respondentų išsakė nepritarimą A.Kubiliaus Vyriausybės sprendimams socialiniais klausimais, 72 proc. – mokesčių politikai, 54 proc. – ūkio skatinimui. Kabineto vykdoma užsienio politika netenkina 37 proc. gyventojų, sveikatos politika – 65 proc., valstybės valdymas – 57 proc.
Nepasitenkinimo sulaukė ir alkoholio bei degalų akcizų padidinimas. Tam sakė nepritariantys 61 proc. apklaustųjų, pritariantys – 21 proc.
Kad priimti sprendimai šiose srityse tenkina, pareiškė nuo 9 proc. iki 18 proc. apklaustųjų. Mažiausiai žmones tenkina sprendimai, susiję su mokesčiais, labiausiai – susiję su užsienio politika. Apie trečdalis respondentų, klausiami, ar juos tenkina sprendimai, rinkosi atsakymą „sunku pasakyti“.
Klausiami apie atskirus Vyriausybės sprendimus, respondentai kai kuriuos A.Kubiliaus kabineto sprendimus vertino pakankamai gerai, kai kuriuos – ne itin. Vadinamųjų vaiko pinigų panaikinimui turtingesniesiems (kurių pajamos vienam nariui viršija 1050 litų) sakė pritariantys 41 proc., nepritariantys – 45 proc., „Sodros“ mokesčių pakeitimams pritaria 25 proc., nepritaria – 42 proc.
Ūkininkų, turinčiųjų verslo liudijimus, autorių, sportininkų įtraukimui į „Sodros“ sistemą pritarimą išsakė 47 proc. respondentų, nepritarimą – 23 proc. Tuo tarpu pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų panaikinimui nepritarimą išreiškė 74 proc. apklausos dalyvių, pritarimą – 13 proc.
Nepasitenkinimo sulaukė ir alkoholio bei degalų akcizų padidinimas. Tam sakė nepritariantys 61 proc. apklaustųjų, pritariantys – 21 proc.
Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumažinimui nuo 24 proc. iki 21 proc. sakė pritariantys 71 proc. respondentų, nepritariantys – 11 proc., neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) diferencijavimui palankūs 57 proc. apklaustų asmenų, nepalankūs – 13 proc.
Vyriausybės planą renovuoti ir apšiltinti daugiabučius teigiamai įvertino 54 proc. apklaustųjų, neigiamai – 20 proc. Pritarimo sulaukė ir deklaruojamas siekis sumažinti biurokratų skaičių – teigiamai apie šį žingsnį atsiliepė 53 proc. respondentų, neigiamai – 16 proc.
Tuo metu ministerijų reformą, po kurios aukščiausio ešalono karjeros valstybės tarnautojus pakeis politinio pasitikėjimo pareigūnai – viceministrai, teigiamai įvertino 32 proc. apklaustųjų, neigiamai – 24 proc.
Respondentų taip pat buvo klausiama, ar, jų nuomone, Vyriausybė per pastaruosius 3 sunkmečio mėnesius pademonstravo pakankamą solidarumą su visuomene. Neigiamai atsakė 85 proc. apklausos dalyvių, teigiamai – 6 proc.
Už TS-LKD sakė esą pasiryžę balsuoti 17,9 proc. respondentų, kai procentinė išraiška skaičiuojama nuo visų respondentų. Antra pagal populiarumą – partija „Tvarka ir teisingumas“ (11,6 proc.), trečia –Lietuvos socialdemokratų partija (9,2 proc.), ketvirta – Darbo partija (7,5 proc.).
Toliau rikiuojasi Liberalų sąjūdis, už kurį savo balsus linkę atiduoti 4,1 proc. gyventojų, liberalcentristai pritrauktų 3,1 proc. balsų, Tautos prisikėlimo partija – 2,6 proc.
Nebalsuoti ketina 16,8 proc. žmonių.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atliktoje apklausoje dar buvo klausiama, kaip būtų geriausia pasielgti nacionalinio investuotojo bendrovės LEO LT atžvilgiu. 44 proc. apklaustųjų pasirinko atsakymą, kad LEO LT reikia išformuoti.
Padidinti Vyriausybės įtaką šiai bendrovei siūlė 31 proc. apklaustųjų, kad iš esmės nieko keisti nereikia, sakė manantys 2 proc. respondentų, nežinantys – 23 proc.
Siūliusiųjų išformuoti bendrovę buvo taip pat klausiama, kodėl taip reikėtų elgtis. 85 proc. apklaustųjų teigė manantys, kad LEO LT sukurta neteisėtai, 21 proc. – kad jeigu ji nebus išformuota, pakils elektros kaina.
Kovo 5–8 dienomis buvo apklausti 1005 gyventojai.
