Antri varžybose dėl merų postų liko konservatoriai – jų atstovai vadovaus 13 savivaldybių.
Beveik trečdaliui savivaldybių vadovausiantys socialdemokratai per vasarį vykusius savivaldybių tarybų rinkimus iškovojo per 21 proc. mandatų. Daugiau kaip penktadalį merų postų gavę konservatoriai rinkimuose gavo per 16 proc. mandatų.
Iš septynių didžiųjų šalies miestų keturių merais tapo socialdemokratai: Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės ir Alytaus. Tuo metu konservatoriams nepavyko laimėti nė vienų mero rinkimų didžiuosiuose miestuose.
Šešis merų postus iškovojo Valstiečių liaudininkų sąjungos atstovai. Ši partija per savivaldybių tarybų rinkimus gavo beveik dešimtadalį mandatų.
Liberalų ir centro sąjunga bei Liberalų sąjūdis turi po penkis merus (savivaldybių rinkimuose jos atitinkamai gavo 8,26 ir 6,42 proc. mandatų). Du Liberalų sąjūdžio atstovai vadovauja dviem didžiųjų miestų savivaldybėms – Kauno ir Klaipėdos.
Keturi merų postai atiteko partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovams, nors ši partija savivaldybių rinkimuose iškovojo daugiau kaip dešimtadalį mandatų. Beveik 11 proc. mandatų rinkimuose gavusi Darbo partija turės tik vieną merą.
Po du merus turės Naujoji sąjunga, kuriai po rinkimų teko 3,41 proc. mandatų, ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija, kuri savivaldos rinkimuose skaičiuojant koalicijoje su Rusų aljansu kartu gautus mandatus jų iškovojo per 4 procentų.
Trys merais išrinkti politikai į savivaldybių tarybas pateko kaip save išsikėlę kandidatai.
