Nuo šios kadencijos Seimo pradžios, lapkričio 16-osios, parlamente buvo 40 plenarinių posėdžių dienų.
Dvejas pareigas sunkiausiai sekėsi suderinti kultūros ministrui Šarūnui Biručiui – jis, kaip ir N.Venckienė, praleido 21-ą plenarinių posėdžių dieną. Ne ką atsiliko sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis – jis praleido lygiai pusę posėdžių dienų.
Po 18 tokių dienų praleido premjeras Algirdas Butkevičius ir susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Per 12 posėdžių dienų kitais darbais užsiėmė Aplinkos ministerijai vadovaujantis Valentinas Mazuronis, 9 – teisingumo ministras Juozas Bernatonis, 6 – krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Iš posto dėl interesų supainiojimo turėjusi pasitraukti ūkio ministrė Birutė Vėsaitė praleido 13 plenarinių posėdžių dienų.
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas konservatorius Valentinas Stundys sako, kad šios kadencijos parlamentarų lankomumas niekuo neišskirtinis. Tačiau N.Venckienės atvejį pirmininkas vadino unikaliu.
„Dar neturiu paskutinio mėnesio suvestinės, bet, palyginti su ankstesne kadencija, ko nors išskirtinio nėra. N.Venckienė – atskiras atvejis, kokio Seimų istorijoje nėra buvę, tai šio Seimo unikalumas. O bendrų kitokių tendencijų tikrai negalima įvardyti“, – teigė komisijos pirmininkas.
Kadangi Seime N.Venckienė nesilanko be pateisinamos priežasties, gegužę jai nukirpta trečdalis algos.
