Sveikindama Estijos, Latvijos ir Lietuvos atstovus, I.Degutienė linkėjo, kad neatskiriama Asamblėjos dalimi visuomet buvusios atviros diskusijos ir nuomonių įvairovė padės bendrauti ir dirbti toliau aptariant mūsų valstybių dabartį bei ateitį, teigiama Seimo pranešime spaudai.
„Baltijos Asamblėjos tradicija tęsiama jau 20 metų. Dar sovietinės okupacijos sąlygomis pradėti kelti istorinio suvereniteto tikslai seniai pasiekti ir todėl kartais galima išgirsti klausimą: ar šis Baltijos parlamentų forumas dar reikalingas? Ar jis gali realiai veikti mūsų gyvenimą? Gal Baltijos Asamblėja jau atliko savo istorinę misiją? O jeigu vis dėlto ne, ar ji turi likti tokia, kokia yra, ar reformuotis ir ieškoti naujų veiklos nišų, geriau atitinkančių šiandienos iššūkius?“ – klausė Seimo pirmininkė.
Lietuvos parlamento vadovės nuomone, Asamblėja yra puikus istorinio Baltijos valstybių bendradarbiavimo pavyzdys ir privalo veikti toliau kokybiškai atsinaujindama, reaguodama į gyvenimo kuriamas aktualijas ir atsakydama į naujai kylančias problemas. Tačiau Seimo pirmininkė pažymėjo, kad kai kurie svarbūs klausimai nėra išspręsti iki šiol.
„Pirmiausiai kalbu apie Baltijos valstybių vienybės stoką. Neretai konkurencija dėl nereikšmingų detalių užgožia visą bendradarbiavimo potencialą. O juk iš esmės visais strateginiais tarptautinės politikos ir ekonomikos klausimais Baltijos šalių interesai visiškai sutampa. Noriu pabrėžti: iš esmės – visais klausimais. Todėl vienos valstybės nauda ar pažanga tampa naudinga visam regionui, o vienos šalies problemos iš karto atsiliepia kitų valstybių gyvenimo kokybei arba saugumui“, – sakė I.Degutienė.
Pirmiausiai kalbu apie Baltijos valstybių vienybės stoką. Neretai konkurencija dėl nereikšmingų detalių užgožia visą bendradarbiavimo potencialą. O juk iš esmės visais strateginiais tarptautinės politikos ir ekonomikos klausimais Baltijos šalių interesai visiškai sutampa. Teigė I.Degutienė.
Seimo pirmininkė pabrėžė, kad Asamblėja turėtų tapti Baltijos šalių bendrų projektų iniciatore, generuojančia modernias bendradarbiavimo idėjas.
„Siekdama išvengti trypčiojimo vietoje, Baltijos Asamblėja galėtų pati sau iškelti strateginius tikslus, suformuluoti tarpinius projektus, nusistatyti veiklos efektyvumo kriterijus ir nuosekliai laikytis šių tikslų. Taip Asamblėja įgytų gerokai daugiau svorio bendradarbiaujant ir priimant visoms trims Baltijos šalims svarbius sprendimus“, – pažymėjo I.Degutienė.
Lietuvos parlamento pirmininkės nuomone, Baltijos Asamblėja galėtų koordinuoti mūsų šalių tarpusavio veiksmus ES institucijose, siūlyti bendrą baltiškąjį požiūrį visos ES raidai svarbiais klausimais ir labiau remtis glaudžiu ir istorijos patikrintu Šiaurės šalių bendradarbiavimu.
„Toks požiūris leistų mums kalbėti apie Baltijos valstybių kaip integralios bendruomenės užuomazgas, kur vienos šalies saugumo, ekonominės ar politinės problemos vertinamos kaip visų Baltijos šalių problema, – sakė I.Degutienė. – Tuo tikslu Asamblėja turėtų ir toliau stiprinti ryšius ne tik su Šiaurės Taryba, bet ir su analogiškais GUAM‘o ir Beneliukso šalių parlamentų forumais. Ir tam, kad perimtų ir dalintųsi bendro darbo patirtimi, ir tam, kad per mus efektyviau veiktų parlamentinių ryšių tinklas tarp ES ir šalių partnerių rytinėje kaimynystėje.“
„Gerbiamieji, paminėjau tik keletą Baltijos Asamblėjos veiklos aspektų. Žinoma, jų yra daug daugiau. Todėl kviečiu atvirai kalbėtis ir solidariai dirbti išnaudojant kuo daugiau turimo potencialo. Esame vieno istorinio likimo tautos ir valstybės, esame kaimynai tikrai ne vien tik geografine prasme. Jauskime tai siekdami strateginių tikslų ir dirbdami kasdienius darbus“, – kalbėjo I.Degutienė.
