2004 metais D.Grybauskaitę delegavo tuometė Vyriausybė. Kandidatūros formaliai nereikėjo derinti nei su prezidentu, nei su Seimu. Šįkart paskirti eurokomisarą bus sunkiau. Vien Vyriausybėje priimto nutarimo nepakaks. 2004-ųjų vėlyvą rudenį pataisytame Seimo statute numatyta, kad dėl Lietuvos deleguojamo Europos Komisijos nario kandidatūros nuomonę turės išsakyti ir parlamentarai. Vadinasi, šią kandidatūrą, suderinusi su prezidentu, Seimui turės pateikti Vyriausybė, o parlamentarai balsuodami apsispręs, ar jai pritarti. Beje, eurokomisaro kandidatūrą dar reikės suderinti su Europos Komisijos prezidentu Jose Manueliu Barroso.
Pasak darbo grupei, parengusiai Seimo statuto pataisas, vadovavusio socialdemokrato Vytenio Andriukaičio, eurokomisaro skyrimo tvarka nacionalinėje teisėje buvo derinama prie tuomet dar kurtos Europos konstitucijos, kuri numatė, kad Komisijos nario kandidatūrai turi pritarti ir Europos Parlamentas.
Tiesa, nė vienoje kitoje ES valstybėje parlamentas nesikiša skiriant Europos Komisijos narius. Visur tai palikta Vyriausybių prerogatyvai.
Politologas Gediminas Vitkus prognozuoja, kad Seime užvirs politiniai žaidimai – kieno pasiūlytas politikas užims šį svarbų postą. Jeigu šie ginčai užtruks, Lietuva gali gana ilgai neturėti savo atstovo Europos Komisijoje.
Valdančioji koalicija skelbė, kad naujojo eurokomisaro klausimas bus svarstomas tuoj po Europos Parlamento rinkimų. Tad jau šią savaitę gali būti pradėta derinti kandidatūra.
