Po posėdžio A.Paulauskas žurnalistams sakė, kad trūksta tiek investicijų, tiek gerų santykių su Baltarusijos pareigūnais.
„Gal atsakymo vieno arba vienos priežasties nėra, bet turbūt pagrindinė priežastis būtų neypatingas noras spręsti tą problemą. Pakalbama, parašomi dokumentai, kažkam pavedama daryti ir tuo geriausiu atveju baigiasi. Kaip mes matome, didelių investicijų nėra, o be investicijų – turiu omenyje, be infrastruktūros tvarkymo – vargu, ar čia būtų galima tas problemas išspręsti. Dalykinių gerų bendradarbiavimo santykių su baltarusiais taip pat kol kas nėra“, – sakė A.Paulauskas.
Paklaustas, kaip vertina muitininkų darbą, politikas atsakė: „Man toks įspūdis, kad jie įprato prie tų komisijų, prie visų tų pokalbių“.
A.Paulausko teigimu, parengtas 2013 metų valstybės biudžeto projektas greito problemos sprendimo neleidžia tikėtis.
„Čia per daug įsisenėjusi problema, kad ją būtų galima šiandien arba per kelias savaites galima išspręsti“, – sakė jis.
Tuo metu Muitinės departamento generalinis direktorius Antanas Šipavičius atkreipė dėmesį, jog pasienio kontrolės punktų infrastruktūros klausimais rūpinasi Susisiekimo ministerija.
„Infrastruktūros klausimas, pasienio kontrolės punktų infrastruktūros gerinimas yra Susisiekimo ministerijos dispozicijoje, ministerija atsako ir koordinuoja šito klausimo sprendimą. Mes nuolat teikiame siūlymus ir savo pamąstymus, kaip būtų galima spręsti šias problemas“, – teigė A.Šipavičius.
Jo pavaldiniai NSGK posėdyje pateikė duomenis, kad Medininkų kontrolės punkte jau viršijamas projektinis pralaidumas. A.Šipavičius taip pat pabrėžė, kad prie muitinės punktų nėra infrastruktūros, kuri gali išspręsti eilių susidarymo problemas. Pasak muitinės vadovo, kad analogiško pralaidumo infrastruktūra turi būti vystoma ir kitoje pusėje.
„Mano pasiūlymas yra spręsti klausimą dėl naujų pasienio kontrolės punktų atidarymo, per kuriuos būtų galima nukreipti tuščias transporto priemones. Tai tikrai išspręstų klausimą. Kitas klausimas – reikia žiūrėti į perspektyvą. Ne veltui mes pristatėme kitų valstybių patirtį. Yra tam tikri taškai, butelio kakliukai, per kuriuos, kiek mes bespausime, nepraspausime“, – teigė A.Šipavičius.
BNS kalbinti vairuotojai iš Lietuvos Albinas, Alius ir Jurijus neslėpė kritiško požiūrio keliolikos kilometrų eiles pasienyje.
„Bananų respublika“, – sakė dvi paras eilėje be miego prastovėję vaisius į Minską vežantys vairuotojai.
„Neišsimiegam, (gamtinius reikalus) darome tiesiai prie rato“, – teigė jie.
Norėdami nesušalti, vairuotojai negesina vilkikų variklių ir per parą išdegina apie 35 litrus dyzelino. Kai kuriems stovintiems eilėje kuras pasibaigia.
„Pritrūksta, kaip nepritrūksta. Kiti nepasiruošę tokiose eilėse stovėti atvažiuoja. Bėga, laksto su kanistrais“, – pasakojo vairuotojai.
Jų teigimu, eilės pasienyje yra seniai, ne tik prieš švenčių laikotarpį. Iš Baltarusijos pusės, anto jų, taip pat būna 12-15 kilometrų eilė.
„Pažiūrėk – tušti stovi, o nė vieno pakrauto po stogu. Pakrauti negali įvažiuoti todėl, kad ten tik viena juosta. Jie galėtų formintis, bet negali įvažiuoti ir stovi eilėje“, – sakė vairuotojai.
Jie taip pat aiškino, kad Lietuvos pusėje niekada nematę daugiau nei prie dviejų langelių dirbančių muitininkų, nors langeliai – keturi.
Tą pačią priežastį įvardijo ir maždaug 12 kilometrų eilės priekyje laukęs rusas Andrejus iš Karaliaučiaus.
„Galima reguliuoti judėjimą. Tušti ir su greit gendančiais produktais gali atskiroje eilėje važiuoti, o kiti bendroje. O taip išeina, kad visi per vienus vartus ir patys matote“, – teigė jis.
„Įvairiai laukiu – būna pusantros paros, parą, būna mažiau. Dabar mano situacija buvo ypatinga, vizos laikas baiginėjosi ir dėl to kolegos praleido į priekį. Todėl aš iki čia atvažiavau nuo 7 vakaro. Važiuoju kartą ar du per mėnesį. Prieš tai suspėdavome per parą visą tai pereiti. O dabar ir oras toks ir visa kita. Visi tie įvykiai, tai kas čia įvyko muitinėje, tai iš Baltarusijos pusės per praėjusį reisą tris paras atstovėjau. O paprastai ten irgi apie parą ar pusantros. Grubiai tariant, čia viskas susiję, bendras mechanizmas. Kas čia, tas ir ten“, – apie patirtį laukiant prie Medininkų pasakojo Andrejus.
A.Šipavičius savo ruožtu teigė, kad su muitininkais susijusių procedūrų atlikimas trunka sąlyginai trumpai, o ilgiausiai užtrunka muitinės tarpininkų atliekamos procedūros. Ji atmetė vairuotojų pastebėjimą, kad „prie langelio galėtų dirbti keturi muitininkai“.
„Aš manau, kad ne vien tik nuo muitinės pareigūnų skaičiaus priklauso transporto judėjimo srautas. Dviejų dirbančių pagrindinis uždavinys yra priimti dokumentus, yra kiti pareigūnai, kurie dirba tolimesnėse darbo vietose. Kadangi darbas yra paskirstytas į atskirus barus, jie galbūt kitų pareigūnų, susijusių su muitinės procedūrų forminimu, nemato“, – teigė Mutinės dapartamento vadovas.
„Priimti dokumentus yra paprasta. Įforminti dokumentų mes galime daug daugiau negu gali pravažiuoti transporto priemonių per postą. Mes atlikome analizę to srauto, kiek vairuotojas, kur užtrunka. Forminant muitinės procedūras jis sugaišta pakankamai mažai laiko palyginus su tuo laiku, kurį jis užtrunka visame pasienio kontrolės punkte“, – sakė jis.
Pasak jo, „daug laiko yra sugaištama parengiant dokumentus muitinei, tai yra muitinės tarpininkų paslaugos, kai reikia užpildyti deklaracijas ir pateikti įforminimui“.
„Pakankamai daug laiko sugaištama kai reikia atlikti fitosanitarinį arba veterinarinį patikrinimą“, – vardijo jis.
Jo teigimu, šiuo metu Medininkuose vienoje pamainoje dirba apie 30 pareigūnų.
„Eilių padidėjimas pradėjo jaustis lapkričio pabaigoje, gruodžio pradžioje. Po to eilės vienu periodu išaugo, kadangi mes keitėme informacinę sistemą, pablogėjo oro sąlygos. Aišku, galbūt didesnį rezonansą iššaukė, kad buvo sulaikyti muitinės pareigūnai, bet mes greitai atstatėme žmogiškuosius išteklius iš kitų muitinės postų. Bet šiuo metu čia dirba daugiau muitinės pareigūnų negu iki antikorupcinės operacijos“, – teigė A.Šipavičius.
