Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 sausio 30d. 21:45

Dėl paukščių lesinimo nesutaria nei patys gamtininkai

Visą žiemą lankytą lesyklą prisiminė mėlynoji zylė
Selemono Paltanavičiaus nuotr. / Visą žiemą lankytą lesyklą prisiminė mėlynoji zylė
​​​​​​​Užklupus jau seniai matytam šalčiui ir iškritus gausiam sniegui, žmonės susirūpino ir paukšteliais bei žvėrimis. Kaip jie tokiame šaltyje ir po tokiu sniego sluoksniu ras maisto? Ir prasidėjo – daržovės miškuose, batonas paupiuose ir lašiniai medžiuose. O tada pasipylė į kiemus ateinančios stirnos ir įšalę paukščiai lede, kuriuos kai kada spėja išgelbėti žmonės, o kai kada – sutvarko plėšrūnai. Tad lesinti tuos paukščius ar ne? Pasirodo, dėl paukščių lesinimo nesutaria net gamtininkai.

Padėti ar ne?

Ventės rago vyr. ornitologas, kraštietis Vytautas Eigirdas sakė, kad šiemet kaip niekada daug diskusijų kilo dėl paukščių lesinimo. Kada, kokius paukščius ir kuo lesinti – rodos, kad šiuo klausimu kiekvienas turi savo nuomonę, o tos nuomonės dažnai labai išsiskiria.

„Net tarp ornitologų nuomonės šiuo klausimu išsiskiria.

Faktas vienas – tikrai negalima lesinti vandens paukščių, ypač gyvenančių ežeruose, pavasarį, vasarą, rudenį – kai paukščiai gali patys susirasti lesalo. Blogiausia, kai žmonės lesina paukščius tose vietose, kur vandens telkiniai žiemą užšąla. Gulbės, antys lieka, laukia maisto, ir tas laukimas sparnuočius pražudo“, – sako V.Eigirdas pridurdamas, kad visgi, jo manymu, kai kada vandens paukščius palesinti galima.

„Kai būna labai dideli šalčiai, upės dalinai užšąla, bet jose lieka properšų, kuriose laikosi paukščiai, tokiems pasilikusiems vandens paukščiams, mano galva, padėti galima.

Nors panašu, kad ateity tai gali būti uždrausta.

Aplinkos ministro patarėjas, gamtos fotografas Marius Čepulis laikosi nuomonės, kad negalima net tokiais atvejais jų lesinti ir tai gali būti uždrausta ir net skiriamos baudos“, – kalbėjo ornitologas.

Tuo tarpu Kėdainių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Ieva Matyžiūtė griežtesnė – jos teigimu, vandens paukščius lesinti griežtai draudžiama.

„Griežtai draudžiama lesinti laukinius vandens paukščius, kurie jau dabar yra pripratę prie nuolatinio lesinimo ir dėl to nebeišskrenda žiemoti. To pasekoje paukščiai tampa lengvu grobiu plėšrūnams. Aplinkos ministerija rengia įstatymų keitimo pataisas, kuriose bus numatyta, kad ateityje, lesinantieji laukinius vandens paukščius galės būti patraukti ir baudžiamojon atsakomybėn“, – sako specialistė.

Tačiau ir ji priduria, kad išimčių čia, kaip ir visur, yra. Tačiau tai ir bus daugiau išimtis, nei taisyklė, o lesinimas leistinas tik pavasarį, jei netikėtas ir stiprus paskutinis žiemos pasispardymas apriboja paukščių galimybę susrasti lesalo patiems.

„Gali pasitaikyti atvejų, kai laukinių vandens paukščių lesinimas yra būtinas, o ypač tokiais atvejais, kai paukščiai būna jau sugrįžę po žiemos sezono ir juos užklumpa netikėti šalčiai. Tada patys paukščiai nebepajėgia susirasti maisto, tai tokiu atveju Aplinkos ministerija išduoda atskirą nurodymą lesinti laukinius vandens paukščius. Apie tokį ministerijos sprendimą informuojamos atsakingos institucijos“, – sako I. Matyžiūtė.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Žiema
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Žiema

Geriau jau batonas, negu duona

Nustebote? Rodos, duona sveikiau, geriau, batonas – ponų išmislas, angliavandeniai, iš kurių naudos tik tiek, kad skanu. Vis dėlto V.Eigirdas sako, kad geriau jau paukštį palepinti riekute batono, nei riekele duonos.

„Blogiau, nei batonas, yra juoda duona – paukščiams ji netinkama, nes turi rūgšties, kurios paukščiai netoleruoja.

Iš tiesų batonas paukščiui, kaip ir žmogui – žinome, kad jame kažko gero nėra, bet patys tai valgome. Tad šiek tiek batono paukščiui didelės žalos nepadarys, jei tik to paukščio pagrindinis racionas išlieka natūralus gamtoje randamas maistas.

Be abejo, jei paukštis nebegali rasti natūralaus lesalo ir kurį laiką bus maitinamas vien tik batonu, bus labai blogai“, – sako ornitologas ir priduria, jog prieš kelis metus Kaune jam teko sverti nutukusią gulbę. Pastaroji svėrė apie 15 kg, kai žiemos metu jos svoris neturėtų siekti nė 10 kg.

Ornitologas sako, kad geriausia eiti paukščius lesinti ne su batono maišeliu, o su kibirėliu grūdų, sauja uogų, salotų, daržovių ar vaisių, kruopų.

Žmogus per daug kišasi

V.Eigirdas sako – kai kurių paukščių elgesys keičiasi iš esmės, ir taip yra dėl to, kad žmonės per daug kišasi į laukinę gamtą. Jei anksčiau silpni paukščiai žūdavo, o išlikdavo stipriausieji, dabar išgyventi glaimybes turi ir silpnesnieji rūšies atstovai.

Tačiau reikia nepamiršti, kad žuvęs gyvūnas yra gamtos dalis ir atitienka gamtai – plėšrūnams, kurie žiem taip pat turi kažkuo misti.

Kištis į gamtos ratą nederėtų. Tačiau ką daryti dabar, kai žala jau padaryta?

„Šiai dienai žmogus tiek įlindęs į gamtą, kad dalis paukščių jau pakeitė savo instinktus ir lieka žiemoti.

Ko gero būtų sveikiausia tiesiog nutraukti visiškai tą papildomą jų maitinimą. Tokiu atveju silpnieji paukščiai, kurie liktų žiemoti čia, tikėdamiesi pratempti žiemą, tiesiog išgaištų. Išliktų stipriausi, kaip ir turi būti gamtoje.

Kita vertus, žinant, kad tie paukščiai lieka dėl žmogaus įsikišimo, būtų nežmogiška atsitraukti ir tiesiog stebėti, kaip tie paukščiai kankinasi.

Situacija labai dviprasmiška, ir ji tokia yra dėl didelio žmonių kišimosi į laukinę gamtą.

Tas pats ir su įšalusiais paukščiais. Jei, tarkime, Kėdainių centre, Nevėžyje įšaltų gulbė, būtų nežmoniška viską palikti gamtos eigai. O ir plėšrūnų ten neužeina.

Ventės rage tokiais atvejais greitai pasidarbuoja plėšrūs žvėrys. Jie neleidžia paukščiui kankintis, o žuvusiu paukščiu pasimaitina patys.

Gal ir atrodo kartais, kad žiaurių dalykų yra gamtoje, bet jos tvarka yra tokia ir kištis žmogui į ją nereikėtų“, – sako ornitologas.

Maži paukščiai – mažos bėdos

Kur kas mažiau reikalų yra su žiemoti neišskrendančiais mažaisiais paukšteliais. Juos lesinti patariama ir žiemą, o taisyklė čia viena tokia – jei jau pradėjai lesinti, lesink iki pavasario.

„Su mažaisiais paukščiais ir problemos mažesnės. Jie taip stipriai neprisiriša prie maitinimo vietų. Žinoma, vasarą lesinti mažųjų paukščių nereikėtų, bet žiemą lesinti juos patartina ir net reikėtų tą daryti, nes mažiesiems tikrai tai padeda ištverti žiemas.

Ir paukščiams gerai, ir žmonėms smagu matyti judesį. Norint į lesyklėlę pritraukti įvariių paukščių, reikia pilti įvairaus lesalo. Ir grūdų, ir obuolių riekelių ar lašinukų. Tada matysite paukščių įvairovę ir, aišku, jų peštynes dėl lesalo“, – sako ornitologas.

Jam antrina ir I.Matyžiūtė, kuri sako, kad drąsiai galima lesinti žvirblius, zyles, sniegenas, kėkštus ir t. t., jiems įrengiant lesyklėles prie namų, balkone ar tiesiog kieme.

„Daugiabučių namų gyventojai gali patys gaminti lesyklėles paukščiams ir jas kabinti savo daugiabučių namų kiemuose, o norint lesyklėles ar inkilus kabinti žaliosiose miesto teritorijose, reikėtų kreiptis į savivaldybės administraciją ir tokių vietų parinkimą suderinti su specialistais. Savivaldybės administracija maitinimo paukščiams neinicijuoja.

O gyventojai paukščius lesinti gali kai prasideda šalčiai ir sniegas padengia žemę, nes tada paukščiams yra sudėtinga susirasti pakankamai maisto. Nutirpus sniegui ir atšiltus orams paukščių lesinti nerekomenduojama“, – sako skyriaus vedėja.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

rinkosaikste.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Rūpintis aplinka – paprasta

Video

01:14
00:56
00:48

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min