Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 06 22, 08:00

Dėl tranzito į Kaliningradą Rusija kaip reikiant tūžtelėjo: siūloma nekrūpčioti, bet klausimų yra

Dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų Ukrainą užpuolusiai Rusijai tranzitu per Lietuvą į Kaliningrado sritį negalės būti pervežamos kai kurios prekės. Nors aiškinama, kad tai ne vienašališkas mūsų šalies sprendimas, ne blokada, kaip įvardija Maskva, Kremlius reikalauja atšaukti „atvirai priešiškus“ ribojimus ir grasina atsakomosiomis priemonėmis. Kai kurie apžvalgininkai mini, kad atsidūrėme itin karštoje situacijoje, kiti ragina nesibaiminti. Kartu pažymima, kad Vyriausybė tinkamai nesupažindino visuomenės su tuo, kas laukia, kilo klausimų, ar europiniu lygiu viskas padaryta kaip reikia, mat kalbama apie tranzitą iš vienos Rusijos teritorijos į kitą.

Žinią apie tai, kad į Kaliningrado sritį geležinkeliais per Lietuvą draudžiama gabenti tam tikras prekes, pirmiausia paskelbė užsienio žiniasklaida, remdamasi Kaliningrado srities gubernatoriumi Antonu Alichanovu.

„Lietuvos geležinkeliai“ šeštadienį nurodė, kad sprendimas įgyvendinamas reaguojant į nuo birželio įsigaliojančias ES sankcijas Rusijai dėl pastarosios agresijos Ukrainoje.

Šį savaitgalį įsigaliojo draudimas gabenti plieno ir juodųjų metalų gaminius tarp Rusijos ir Kaliningrado.

Rusija pagrasino ir pareikalavo atnaujinti visų prekių tranzitą į sritį.

Tarkime, Rusijos Federacijos Tarybos komisijos dėl Rusijos valstybinio suvereniteto gynimo vadovas Andrejus Klimovas pareiškė, kad jeigu situacija nepasikeis, jo šalis turės „atrištas rankas“ bet kokiomis priemonėmis išspręsti situaciją.

Rusijos Federacijos Tarybos konstitucinių įstatymų komiteto pirmininkas Andrejus Klišas kalbėjo, kad bandymas blokuoti Kaliningradą gali būti pagrindas labai griežtiems Rusijos veiksmams.

AP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas
AP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad tokie veiksmai gali būti vertinami kaip „blokados elementas“.

Klausimų dėl tranzito ribojimo kilo ir Seimo opozicijos atstovams. I.Šimonytė priekaištus atmetė.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis taip pat aiškino, kad Lietuva savarankiškų sankcijų Rusijai netaiko, o tik įgyvendina ES ribojimus.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis irgi teigė, kad, blokuodama tam tikrų prekių gabenimą geležinkeliu į Kaliningradą, Lietuva laikosi ES sankcijų.

Mindaugo Mikulėno nuotr./Gabrielius Landsbergis
Mindaugo Mikulėno nuotr./Gabrielius Landsbergis

Susiklosčiusi situacija sulaukė įvairių vertinimų.

Pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos ir socialinės kritikos katedros vedėjas Gintautas Mažeikis svarstė, kad tai, kas dabar vyksta, jau yra arti casus belli – formalios priežasties pradėti karą.

Lietuvai apribojus kai kurių prekių gabenimą į Kaliningradą, Rusijos atsakas esą gali būti dvejopas – racionalus arba iracionalus.

„Racionalusis: Rusija gali daryti maksimalų ekonominį, teisinį spaudimą Lietuvai, vykdyti ekonominę ir energetinę, pagal galimybes, blokadą, grasinti karu, tačiau jo nepradėti, o leistis į skubias derybas. Tokiu atveju sprendimas paprastas: jūs nutraukiate Odesos blokadą, mes – Kaliningrado. Sureguliuoti klausimą galima per savaitę.

Iracionalusis atsakas yra labiausiai galimas – atšaukti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą, sutartį dėl Klaipėdos ir Vilniaus. Rusijos Dūma šią iniciatyvą jau įregistravo. Rusija yra labiau iracionali, nei racionali šalis ir 2004–2022 metų Rusijos reakcija į Ukrainą. Be to, Rusijos karai tai įrodo“, – įraše feisbuke dėstė G.Mažeikis.

Vienas rimčiausių iššūkių saugumui

Viešosios įstaigos „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ valdybos pirmininkas dr. Klaudijus Maniokas feisbuko paskyroje rašė, kad dabartinė Kaliningrado tranzito problema, atrodo, tampa vienu rimčiausių iššūkių Lietuvos saugumui nuo mūsų įstojimo į ES ir NATO.

Anot jo, tai buvo seniai ir giliai. O dabar suteikta proga Rusijai šitą klausimą vėl iškelti ir eskaluoti.

„Stojimo į ES derybose Lietuvai reikėjo išspręsti du specifinius klausimus – Ignalinos atominės elektrinės uždarymą ir Rusijos tranzito į Kaliningradą problemą. Sprendimus radom, ir jie įforminti atitinkamais Lietuvos stojimo į ES sutarties protokolais. Protokolas Nr. 5 yra apie Kaliningradą.

Tik tas protokolu įformintas problemos sprendimas pirmiausia buvo apie asmenų, o ne krovinių judėjimą. Surastas sprendimas – tai supaprastintas tranzito dokumentas ir atitinkama tokių dokumentų išdavimo tvarka“, – aiškino jis.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./ESTEP valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./ESTEP valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas

Ekspertas minėjo, kad Rusijos krovinių tranzitą į Kaliningradą ilgą laiką reguliavo 1993 metų taisyklės, patvirtintos dvišaliu Lietuvos ir Rusijos vyriausybių susitarimu.

K.Maniokas sakė, kad, kiek prisimena, vienas pagrindinių Lietuvos užsienio politikos interesų buvo jų neįforminti jokiais kitais susitarimais.

Kartu jis pažymėjo nežinantis, ar tai dar tebegalioja.

„Tačiau nepaisant dabartinio Kaliningrado krovinių tranzito reguliavimo formos, visada buvo aišku, kad tas tranzitas nėra toks pats Rusijos krovinių pervežimas kaip kitose ES šalyse, nes jis vyksta iš vienos Rusijos dalies į kitą, t. y. per kitą suverenią valstybę. Tai sudėtingas ir subtilus klausimas.

Svarstant ES sankcijas, Lietuva turėjo į tai atkreipti dėmesį, numatyti galimas pasekmes ir pasiūlyti galimus sprendimus. Ar taip ir buvo padaryta? Ir vėl – gal kas galėtų paaiškinti? Tikrai nereikia panikos, bet norisi suprasti, ar atsakingi žmonės supranta, ką jie daro. Dabar visi prisidengia ES taisyklėmis ir jų vykdymu. Tartum patys nebūtų tų taisyklių kūrę.

Deja, man kol kas panašu į istoriją su Taivano atstovybe, kai sprendimai priimami neįvertinant galimų pasekmių. Paskui vėl bėgam ir slepiamės Briuselyje už ES nugaros. Kaip jau rašiau, atrodo, tai naujas stabilus Lietuvos užsienio politikos bruožas“, – pažymėjo K.Maniokas.

Deja, man kol kas panašu į istoriją su Taivano atstovybe, kai sprendimai priimami, neįvertinant galimų pasekmių. Paskui vėl bėgam ir slepiamės Briuselyje už ES nugaros.

Pateikė atsakymus

Po K.Manioko įrašu pasisakė užsienio reikalų viceministras Raimundas Karoblis.

Anot jo, klausimai geri, bet ir atsakymai yra.

Komentuodamas dėl krovinių tranzito į Kaliningradą sutarties, viceministras aiškino, kad Rusijos Federacija norėjo vežti krovinius (ir dvigubos paskirties tuo pat) per Lietuvą kaip per savo teritoriją.

Tai mums esą buvo nepriimtina.

Kita vertus, kaip pabrėžė R.Karoblis, kartu Europos Komisija Rusijos Federacijai parodė, kad ES tranzito procedūros ir jų įgyvendinimas šios šalies vežėjams ir kroviniams nesudaro papildomos naštos.

„Todėl jokio poreikio atskirai krovinių tranzito sutarčiai, skirtingai nuo keleivių tranzito sutarties, nėra. Lietuva realizuoja savo suverenias teises, taip pat ES savo kompetencijas – o jų daug – eksporto, importo, tranzito ir muitinės procedūrų klausimais“, – komentare feisbuke dėstė užsienio reikalų viceministras.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Ingrida Šimonytė ir Raimundas Karoblis
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Ingrida Šimonytė ir Raimundas Karoblis

Dėl ES sankcijų prekėms, įtrauktoms į sankcionuotų prekių sąrašą, jų taikymo tranzitui į Kaliningradą klausimas, pasak R.Karoblio, nėra paprastas.

„Bet ar mes turėjom ginti Rusijos Federaciją ir jos Kaliningrado sritį ES diskusijose dėl ES sankcijų, įvedamų dėl Rusijos karo prieš Ukrainą? Ir tai – ES išimtinės kompetencijos klausimais. Taip, teoriškai garsiai galėjom reikalauti išimties Kaliningrado tranzitui. Bet tai tikrai būtų absoliučiai prieš mūsų nuoseklią poziciją dėl paramos Ukrainai ir spaudimo Rusijai. Ir ne mūsų interesais ir ne pagal mūsų vertybes.

Ar mes konsultavomės su Europos Komisija? Taip, nuolat. Net ir išsakydami galimas rizikas. Tiek raštu, tiek dvišaliuose susitikimuose, tiek ekspertiniuose, tiek ambasadoriaus ir viceministro lygiuose. Ir priėjome prie tos pačios išvados – sankcijos pagal ES reglamentus turi būti taikomos“, – nurodė jis.

123RF.com nuotr./Europos Sąjungos vėliava
123RF.com nuotr./Europos Sąjungos vėliava

Kalbėdamas apie tokią Rusijos reakciją, R.Karoblis mano, kad tam buvo ruošiamasi.

Jis tikino, kad su ES institucijomis esame vieningose pozicijose – Bendrijos sankcijos Rusijai turi būti įgyvendinamos, o rizikos valdomos – kartu su ES ir kitais mūsų partneriais.

„Pagal kompetencijas – pirmiausia tai ES klausimas. Ir toks yra supratimas ir ES institucijose. Todėl kviečiu – vietoj įtarinėjimų išlaikyti vienybę ir rimtį“, – rašė R.Karoblis.

„Ir vėlgi gaisriukas“

Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorė Dovilė Jakniūnaitė sakė negalinti stipriai ginčytis dėl detalių.

Kol kas ji laikosi pozicijos, kad yra taip, kaip sako Vyriausybė, – jog viskas buvo suderinta su Europos Komisija ir yra pagal raidę.

Kalbant apie kontekstą, pasisakymus, skaitomus viešojoje erdvėje, anot politologės, galbūt gali kilti diskusijų, ar tam tikrų prekių pervežimas iš Rusijos teritorijos į Rusijos teritoriją gali būti sankcionuotas.

D.Jakniūnaitė pasakojo, kad ją labai nustebino reakcijos, ypač tos, kurios teigia, jog gali įvykti eskalacija, suteikėme pagrindą Rusijai mus užpulti.

„Man atrodo, tai visiškai absurdiškas ir bereikalingas gąsdinimas. Net, aš sakyčiau, dviprasmiškas, naudojamas bendrai suelektrinti emociją. Nes sakyti, kad štai tokia ekonominė priemonė paskui sukels pretekstą, tai maždaug įsivaizduoti, kad šiaip bet koks mūsų atsidusimas gali sukelti pretekstą.

Ir tai visiškai absurdiška, nekalbant apie tai, kad yra kitos priežastys galvoti, jog mūsų saugumui šiuo metu iššūkių tikrai gerokai sumažėjo dėl to, kad koncentracija Ukrainoje gerokai didesnė“, – aiškino VU TSPMI profesorė.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Dovilė Jakniūnaitė
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Dovilė Jakniūnaitė

Opozicija, jos akimis, nori išnaudoti dabartinę situaciją. Kartu D.Jakniūnaitė pastebėjo, kad kol kas niekas iki galo nėra įsigilinęs į klausimo esmę, bet puola kelti bangas.

Anot politologės, sutarimas dėl sankcijų, kenkiančių Rusijai, nėra problemiškas. Tai pradeda kelti sunkumų, kai atsiliepia valstybėms, jų gyventojams.

„Kas atsitiks tada, kai mes pajusime tas sankcijų pasekmes? Tada mūsų ryžtas ir pasiryžimas palaikyti Ukrainą aiškiausiai pasirodys. Šitame kontekste prisiminkime, kad mūsų erdvėje įvairūs žmonės labai lengvai kaltina, pavyzdžiui, vokiečius, prancūzus, kad šie galvoja apie savo gyventojus, apie savo politinius išskaičiavimus, kas bus, jeigu ten labai smarkiai kažkas pabrangs, gyventojai pradės pykti dėl, pavyzdžiui, prasidėsiančio naftos embargo. Tada mes labai lengvabūdiškai kaltiname juos.

Bet kai net ir kažkoks mažytis momentas atsitinka Lietuvoje, maždaug, potencialiai galbūt – dar neaišku, kokios pasekmės bus, mes jau keliame bangas. Tai iš principo, kuo skiriasi situacija ir mūsų kaltinimas kažkuriam vakariečių politikui, kai mes irgi iš karto pradedame kelti bangas, kai dar neaišku, kokios pasekmės“, – pažymėjo VU TSPMI profesorė.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Uždarytos parduotuvės Rusijoje
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Uždarytos parduotuvės Rusijoje

D.Jakniūnaitė kartu pabrėžė turinti klausimą Vyriausybei ir žmonėms, dirbusiems tuo klausimu: kodėl, tarkime, praėjusį pirmadienį visuomenei nebuvo galima pasakyti, jog įsigalios sankcijos Rusijos tranzitui, kas konkrečiai numatyta ir bus daroma.

Ji pastebėjo, kad vienas pirmųjų komentarų apie tai buvo užsienio reikalų viceministro Manto Adomėno įrašas feisbuke.

„Nepagalvoti apie tai, kad reikia anksčiau informuoti, tai yra didelis klausimas. Ir vėlgi gaisriukas, kurio galbūt galėjo mažiau būti, nes būtų tiesiog aiškiau išaiškinta, kas, kodėl ir kaip“, – sakė politologė.

Kalbėdama apie galimas Rusijos atsakomąsias priemones, D.Jakniūnaitė mano, kad gali būti siekiama pagąsdinti.

Ji pabrėžė, kad ekonomine prasme Lietuva sugebėjo atsisieti nuo Rusijos. Taigi mūsų pažeidžiamumas yra gerokai sumažėjęs. Tad gali būti mėginama smarkiai pagąsdinti retorika.

Galimos hibridinės grėsmės

Buvęs ilgametis užsienio reikalų ministras, ambasadorius ypatingiems pavedimams Linas Linkevičius mano, kad neįvyko nieko tokio, dėl ko Rusijai reikėtų kelti tokį triukšmą.

Jis minėjo, kad tam tikrų prekių tranzito ribojimas nebuvo netikėtas, sankcijos karą pradėjusiai šaliai buvo paskelbtos dar kovo viduryje.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Linas Linkevičius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Linas Linkevičius

„Buvo trys mėnesiai pasirengti, be to, buvo labai aiškiai pasakyta, kokios prekės negali būti ES teritorijoje. Taip pat buvo labai aiškiai pasakyta, kad yra ES sprendimas, yra Europos Komisijos išaiškinimai ir tai nėra Lietuvos sprendimas. Todėl ir sakau, kad visa tai, kas kilo, yra tikrai dirbtinė eskalacija, nieko daugiau.

Klaidinga dar yra tai, kad visa tai vadinama blokada, kas yra irgi visiška netiesa, nes jokios blokados nėra, kaip mes visi puikiai suprantame. Tos prekės, kurios nesankcionuotos, gali vykti, ir keleivių tranzitas vyksta, ir pagaliau jūrų, oro susisiekimas taip pat vyksta – ne per ES oro erdvę, bet vis dėlto vyksta. Taip kad tai yra dirbtinė eskalacija ir tiek“, – mano diplomatas.

Pasak L.Linkevičiaus, dabar draudžiamas juodojo metalo, vėliau – cemento, statybinių medžiagų, alkoholio, anglies, naftos tranzitas.

Visa tai, kaip pažymėjo jis, išdėliota mėnesių laikotarpiu ir Rusijai žinoma.

Buvęs užsienio reikalų ministras akcentavo, kad buvo pasakyta, jog sankcionuotos prekės, medžiagos negali būti ES teritorijoje.

Pirmadienį Rusijai įteikta ir diplomatinė nota, kur viskas esą darsyk aiškiai išdėstyta.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Kenos geležinkelio stotis
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Kenos geležinkelio stotis

„Tai, kad jie priekaištauja Vilniui, irgi rodo nenuoširdumą, nes tikrai puikiai supranta, kieno yra sprendimas. Jeigu norėtų kažkokias pretenzijas reikšti, tai turėtų kreiptis ne į Vilnių, o į Briuselį.

Bet, norint eskaluoti, žinoma, galima pasirinkti tokį kelią. Čia tam priežasčių nereikia, užtenka preteksto, o pretekstas yra kaip ir akivaizdus“, – komentavo Užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams.

Tuo pačiu L.Linkevičius siūlė bent jau mums patiems neeskaluoti šios situacijos.

Diplomato nuomone, šiuo metu Rusijai būtų mažiausiai naudinga ieškoti dar kažkokių įtampos dirgiklių. Esą jiems reikia mąstyti, kaip išeiti iš susidariusios situacijos: politinės, moralinės, karinės.

Jis svarstė, kad jeigu Maskva toliau kurs įtampą, tai vargu ar pasiteisins.

L.Linkevičius nesiėmė svarstyti, kokių atsakomųjų priemonių Lietuvos atžvilgiu, jei sumąstytų, galėtų imtis Rusija.

Jis pastebėjo, kad, stebint šios šalies informacinę erdvę, matyti, jog yra gana blaivūs samprotavimai, esą poveikio priemonių kaip ir nelabai yra.

„Scanpix“/AFP nuotr./Raudonoji aikštė Maskvoje
„Scanpix“/AFP nuotr./Raudonoji aikštė Maskvoje

„Jeigu yra šalys, kurios, pavyzdžiui, priklausomos nuo energetinių resursų iš Rusijos, – dujos, nafta, tai visokie ribojimai, prisukimai, vėlgi tam tikros dirbtinės politiškai motyvuotos sankcijos gali būti kaip spaudimo priemonė. Prieš Lietuvą šito irgi negalima naudoti, nes mes visiškai atsikratėme energetinių resursų tiekimo monopolio, – dėstė jis.

– Galimos kažkokios hibridinės grėsmės, galbūt kibernetinės atakos. Sunku pasakyti, bet didelių svertų nėra, atvirai kalbant. O konfrontuoti su NATO karine prasme būtų visiška beprotybė, matant, kaip klimpstama mažesnio mastelio konflikte, kur nesugebama ne tik mobilizuoti pajėgų, bet ir pasiekti kažkokių strateginių pergalių.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusų kariai Ukrainoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusų kariai Ukrainoje

Kartu L.Linkevičius pažymėjo, kad Rusija seniai nepasižymi racionaliais, logika grindžiamais argumentais. Todėl burti, ką ir kaip gali sugalvoti Rusija, nėra prasmės.

Tačiau tai, kad dabar Maskva nukreipė dėmesį į Briuselį, esą rodo šiokį tokį prašviesėjimą mąstyme ir supratimą, kur priimti sprendimai.

Klausiamas, ar ES lygmeniu įmanoma pritaikyti kokias nors išimtis tranzitui iš Rusijos į Kaliningradą, L.Linkevičius teigė, kad tam reikėtų atskirų sprendimų ir kažkokių priežasčių.

Teoriškai jis svarstė, kad Rusijai blokuojant ukrainietiškų grūdų išvežimą, kas gresia pasauliniu badu, galbūt galimos kokios nors derybos.

„Bet kol kas nėra jokių priežasčių ir jokio pagrindo tam, kad kažkas būtų peržiūrėta iš to, kas jau nuspręsta“, – akcentavo buvęs užsienio reikalų ministras.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min