„Lietuvai ypač svarbu, jog pasiekėme politinį sutarimą, kad būtina didžiausią dėmesį skirti naujų darbo vietų kūrimui, ekonomikos stabiliam augimui, biurokratinių kliūčių mažinimui. Taip pat sutarėme, kad kitų metų vasarį bus sušauktas neformalus vadovų pasitarimas, kuriame ketinu ryžtingai ginti bendrus Lietuvos ir kitų Baltijos bei Šiaurės šalių interesus dėl energetinės nepriklausomybės ir elektros jungčių", – kalbėjo Lietuvos vadovė.
ES lyderiai taip pat aptarė pasirengimą klimato kaitos viršūnių susitikimui gruodžio 18 d. Danijos sostinėje Kopenhagoje, kur dalyvaus ir Lietuvos vadovė. Briuselyje ES šalių lyderiai apsikeitė nuomonėmis, kaip Europos Sąjunga prisidės prie paramos besivystančioms šalims, padedant joms mažinti taršą, diegiant modernias technologijas, skatinant „žaliąsias“ investicijas, teigiama pranešime spaudai.
Pasak Lietuvos vadovės, ekonominių sunkumų kamuojamoms ES šalims nevertėtų skubėti kuo greičiau pradėti leisti pinigus šiems tikslams, kol visos ES šalys nepradės atsigauti.
„Dėl ilgalaikės ir vidutinės trukmės periodo Europa randa bendrą sutarimą. Tačiau dėl artimiausio laikotarpio paramos besivystančioms šalims Lietuva ir kitos Baltijos šalys, patiriančios ekonominių sunkumų, laikomės nuostatos, jog su trumpalaike pagalba nereikėtų skubėti, o galvoti apie ilgalaikius veiksmus", – sakė Lietuvos prezidentė.
Pasak Valstybės vadovės, konkretūs Europos sprendimai priklausys ir nuo to, kokių nuostatų laikysis JAV, Kinija, Indija – didžiausios pramoninės teršėjos pasaulyje. Prezidentė tikisi, kad iki kitą savaitę vyksiančio viršūnių susitikimo Kopenhagoje šios šalys savo požiūrį atskleis.
