Dabar populiaru
Publikuota: 2018 rugsėjo 22d. 23:39

Diakonas D.Chmieliauskas: popiežius Pranciškus atsigavo bendraudamas su paprastais žmonėmis

Popiežius lankosi Aušros vartuose Popiežiaus vizitas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / Popiežius lankosi Aušros vartuose

Popiežius Pranciškus nušvito tada, kai gavo galimybę prieiti prie žmonių – prie tų, kurie atgaivina jo širdį ir kūną, sako diakonas Darius Chmieliauskas. Savo kalbose popiežius rėmėsi šalies himnu, šaknimis ir pavadino Lietuvą tauta, kuri turi tvirtą sielą ir išlaikė savo stuburą, nepaisant sunkios praeities.

Popiežius Pranciškus ir Lietuvoje išliko savimi – buvo atidus kenčiantiems ir skurstantiems, nukrypo nuo programos ir aplankė Pal. Kun. Mykolo Sopočkos hospise jo laukiančius žmones.

Filosofas Tomas Kiauka sako, kad Pranciškus išsiskiria iš kitų popiežių: „Popiežiaus asmenyje mes sutinkame žmogų, kuris artimas Evangelijos Jėzui. Jis kitoks nei prieš tai buvęs doktrinos mokymo riteris Benediktas XVI. Pranciškus atstovauja tam, kas buvo svarbiausia Jėzui: atleidimą, atlaidumą, dėmesį vargšams. Jo įvaizdis kalba už save. Tu jauti, kad tai paprastas, skaidrus, gilus ir kita prasme – nepaprastas žmogus.“

Diakonas Darius Chmieliauskas kalba, kad popiežius Pranciškus atsigauna bendraudamas su paprastais žmonėmis, o ne oficialiais valstybių vadovais.

„Jis buvo savimi, ramiai atliko tą valstybės vadovo pareigą. Tačiau kai priartėjo prie Aušros vartų ir žmonių, jo veidas pasikeitė, atrodo, nušvito. Simboliška, kad jam išėjus iš Aušros vartų ir saulė nušvito. Pranciškus laimingas, kai gavo galimybę prieiti prie žmonių – prie tų, kurie atgaivina jo širdį ir kūną. Jis nebijo švelnumo gestų“, – aiškina diakonas.

Kunigas Antanas Saulaitis SJ kalba, kad „prieš ketvirtį amžiaus Jonas Paulius II siuntė panašią žinią – kvietė kunigus išeiti iš bažnyčios, bendrauti su suaugusiais, vaikais, ne tik su pasaulio galingaisiais. Tada mes nebuvome tam pasiruošę“.

Išsilaisvinome, bet užmiršome laisvę

Popiežius minėjo, kad laisvė – nėra duotybė. Anot jo, iškovotą laisvę reikia saugoti kasdien, tai ne galimybė daryti, ką norime. Reikia rūpintis kitais, jausti atsakomybę – išsilaisvinome, bet užmiršome laisvę.

Pasak diakono D.Chmieliausko, popiežius, kalbėdamas apie mūsų laisvą gyvenimą, kalbėjo ir apie laisvę dovanotis, padėti kitam, būti atidžiam. „Mes džiaugiamės išsivadavę, bet neaišku, kam mes esame laisvi. Jonas Paulius II kvietė laisvam gyvenimui, bet po 25-erių metų galime pamatyti, kad ne visai jį išgirdome ir turime naują progą“, – tikina jis.

Laisvė – vienas pamatinių krikščionybės teiginių. Filosofas T.Kelka aiškina, kodėl ji mums tokia svarbi.

„Laisvė – plati sąvoka. Vidumi mes toli gražu dar nesame laisvi, tai kiekvieno žmogaus iššūkis gyventi sąmoningai ir atsakingai. Ji tampa priešingybe, kai ją pasirenki – tai nebe laisvė, nes turi laikytis to, ką pasirinkai. Popiežiaus kalboje reikia išgirsti visas galimas reikšmes“, – svarsto filosofas.

Kunigas A.Saulaitis SJ primena, kad Pranciškus nemėgsta keliauti, tačiau jis privalo tai daryti. Nemažai laiko popiežius skiria ir pasiruošimui – skaito ir domisi, tai buvo galima pastebėti ir jo kalbose.

Diakonas D.Chmieliauskas pritaria šiai minčiai: „Jis tikrai domėjosi. Žinoma, nebūkime naivūs, ne viską jis užrašė pats, tačiau tikrai, paklausė, kaip vadinasi svarbiausios sporto komandos, suprato, kad reikia kalbėti apie krepšinį, kurį pats labai mėgsta. Tai rodo jo autentišką norą pažinti.“

Popiežius kvietė atsigręžti į praeitį

Nors popiežius Pranciškus nėra ta figūra, kuri gali atvažiuoti ir švęsti Lietuvos 100-mečio, jis rėmėsi šia proga savo kalbose, nes supranta, kad mums tai svarbu, sako diakonas.

„Jis rėmėsi Lietuvos himnu, šaknimis, kalbėjo apie mūsų istoriją ir sunkumus, įžvelgdamas ir pavadindamas mus tauta, kuri turi tvirtą sielą, išlaikė stuburą, nepaisant visko“, – vardija D.Chmieliauskas.

Katedros aikštėje sakydamas kalbą jaunimui kvietė atkreipti dėmesį į praeitį – nevengti kalbėtis su senoliais, išklausyti.

„Tai gyvas žodis – jaunimas į ji sureagavo. Kaip svarbu mums, tėvams, pasakyti vaikams šiuos svarbius dalykus. Popiežius kvietė klausyti ir kalbėti su senoliais, nes tai – išmintis ir šaknys, kuri padės gyventi šiandien. Visiems konfliktams atsiras sprendimai, jei dėmesys bus skiriamas mažiausiems“, – aiškina D.Chmieliauskas

Pašnekovai pabrėžė, kad popiežiaus seneliai turėjo emigruoti iš Italijos, nes nepritarė Benito Musolinio idėjoms. Jo senelė buvo stipri ir kiekvienas mišias baigdavo pasisakymais prieš Musolinį. Ji padarė Pranciškui didelę įtaką, iš čia gimė jo atidumas.

Kunigas A.Saulaitis SJ tikina, kad popiežius supranta aneksuotos Lietuvos išgyvenimus: „Jis gyveno Argentinoje, kurioje buvo karinė diktatūra, reikėjo saugotis, jis patyrė, ką reiškia, kai kiekvienas klausosi ir tave stebi“.

Lrt.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min