Savivaldybės užsakymu Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas aplinkos kokybę tyrė kasmet ir apibendrindamas penkerių metų rezultatus išleido specialų leidinį. Pasak instituto direktorės Zitos Gasiūnaitės, rezultatai rodo, kad aplinkos kokybė mieste mažai kinta – ji nei prastėja, nei gerėja ir vertinama gana optimistiškai. Didžiausiu taršos šaltiniu išlieka transportas.
Paaiškėjo, kurie rajonai tyliausi
Triukšmo lygis uostamiestyje penkerius metus buvo tiriamas 42 vietose, tris kartus per dieną. Pasak Z.Gasiūnaitės, triukšmo viršijimai, atsižvelgiant į leidžiamus lygius, yra nedideli.
Anot tyrėjos, pagal rezultatus galima išskirti tyliausius miesto rajonus. Tyliausioje aplinkoje gyvena Laukininkų, Jūrininkų, Marių, Švyturio, Kretingos gatvių, Statybininkų prospekto ir Mažojo kaimelio gyventojai.
Oro kokybė mieste tirta 15-oje vietų. „Tyrimai buvo vykdomi skirtingose teritorijose ir atspindi pramonės, transporto taršą. Orą tyrėme ir švariose, rekreacinėse teritorijose“, – sakė Z.Gasiūnaitė.
Pasak tyrėjos, problematiškas teršalas yra azoto dioksidas, kuris susidaro dėl transporto. „2005 metais viršijimai buvo tik kelių matavimų metu, o dabar jie ryškesni, trečdalis tyrimų yra virš ribos, nes sugriežtėjo šio teršalo leidžiamos normos. Klaipėda pagal šiuos rodiklius nesiskiria nuo Vilniaus“, – sakė Z.Gasiūnaitė.
Labiausiai užterštas – LEZ
 |
| 15min nuotr./LEZ teritorija |
Nuo 2005 metų buvo tiriamas ir dirvožemio užterštumas sunkiaisiais metalais. Pasak tyrėjos, jame esančios dulkės yra pustomos, todėl turi tiesioginės įtakos oro kokybei. Dirvožemis tirtas švietimo, sveikatos įstaigų teritorijose, stadionuose, 2008-aisiais tyrimai 19-oje vietų buvo daromi ir Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), šalia gyvenamųjų teritorijų.
„Didžiausi sunkiųjų metalų kiekiai – šalia uosto. Švariausias dirvožemis – stadionuose, gana stipriai užterštas parkų ir skverų dirvožemis“, – pasakojo žinovė.
LEZ teritorijoje dirvožemis yra pavojingai užterštas daugiau kaip trečdalyje tirtų vietų, likusiose vietose užterštumas vidutinio pavojingumo arba leistinai užterštas. Anot Z.Gasiūnaitės, daryti išvadas, kad tai dabar veikiančių įmonių rezultatas, būtų netikslu, nes nežinia, kokia dirvožemio tarša buvo prieš gamykloms įsikuriant.
Gyvūnijos pasaulis gana negausus
Buvo vertinama ir 10-ies telkinių būklė. Mumlaukio ežeras, Trinyčių tvenkinys, Vilhelmo kanalas ir Danės upė prieš Klaipėdą buvo tiriami nuolat, kiti telkiniai – kas trejus metus. Tyrimais norėta išsiaiškinti, kokių medžiagų vandenyje trūksta, kokių per daug. Pasak Z.Gasiūnaitės, išsiaiškinta, kad yra labai mažai dugno gyvūnijos rūšių, vos 31.
 |
| J.Andriejauskaitės nuotr./Gulbė |
„Gyventojams aktualu ir žuvų rūšys. Žinoma, vandens kokybė ir tai, ar šias žuvis sveika valgyti – kitas klausimas, nes organizmai kaupia taršą“, – perspėjo mokslo darbuotoja. Daugiausia žuvų veisiasi Smiltelės upės žiotyse. Kadangi dauguma telkinių yra seklūs, juose aptikta nedaug žuvų rūšių. Iš viso mieste jų priskaičiuojama 20, iš kurių 6 saugomos. Žvejai gali pagauti lydekų, karpių, kuojų, kitų rūšių laimikio. Žvejams leidinyje parengta apžvalga, kokio dydžio ir amžiaus žuvys gyvena įvairiuose telkiniuose.
Įvertinę Karlskronos, Danės, Žvejo paminklų skverus, kitas vietas tyrėjai išsiaiškino, kad juose per tankiai susodinti medžiai, jie aplaužyti. „Parkuose gyvena paukščiai, kurie yra geras aplinkos indikatorius. Perėjimo metu stebima virš 100 paukščių rūšių, tai pakankamai didelis skaičius. Vyraujanti rūšis – laukis“, – pasakojo Z.Gasiūnaitė. Klaipėdoje gyvena ir reti paukščiai – pelėsakaliai.
