„Pirmiausia buvo patikrintas lietaus nuotekų vamzdynas. Rasta daug jo pažeidimų. Kai kurie atvejai apskritai kurioziški, pavyzdžiui, vamzdis kur nors kalno viduje ima ir aklinai užsibaigia“, – pasakojo kultūros viceministre Nijolė Laužikienė.
Pasak jos, taip pat rasta daug vietų, kuriose vamzdžiai buvo sutrūkinėję, dėl to kalno paviršiuje atsirado įgriuvų.
„Šiemet kiek suspėjome, tiek padarėme. Aptvarkėme vamzdynus taip, kad jie bent laikinai nekeltų pavojaus Gedimino kalnui. Taip pat sutvarkėme dalį kalną juosiančios mūrinės sienos. Netvarkytą sieną palikome tik vienoje vietoje, nes iki prasidedant žiemai nepavyko nustatyti jos deformacijos priežasties. Siena vienoje vietoje kažkodėl yra išsipūtusi, tos vietos imsimės pavasarį“, – pasakojo N.Laužikienė.
Šiemet dar planuojama nupjauti 6 ar 7 medžius, nes jie pavojingai pasvirę ir jei audra išverstų, šaknys pridarytų didelės žalos.
Pasak N.Laužikienės, per žiemą ketinama parengti naujos lietaus vandens nuotekų sistemos projektą, kad kai tik leis oro sąlygos, ją būtų galima pradėti montuoti.
„Taip pat dar norėtume atlikti fotogrametrinius kalno tyrimus ir susisteminti visą apie Gedimino kalną turimą medžiagą, nes iki šiol buvo atlikta labai daug įvairių tyrimų, tačiau kompleksinio požiūrio, ką ir kaip reikėtų daryti, nebuvo“, – tvirtino kultūros viceministre.
Jos teigimu, kitais metais papildomų lėšų naujai lietaus vandens nuotekų sistemai ieškoti nereikės – užteks to, kas buvo skirta šiemet. Dar vėliau planuojama sutvarkyti į kalną vedančius takus ir likusią sienos dalį.
Apie tad Gedimino pilies kalnui gresia pavojus, geologai įspėjo dar prieš dvejus metus. Ypač pavojinga vieta – vakarinis šlaitas, kuris jau keletą kartų yra slinkęs. Dar viena bėda – medžiai, kurie šlaitą ne stiprina, o priešingai – pučiant stipriam vėjui, išjudina.
Ekspertai skaičiuoja, kad 2011–aisiais kalnui tvarkyti reikėtų apie i mln. litų, o 2012–ai–siais – apie 1,75 mln. litų. Šiemet Kultūros ministerija Gedimino kalnui tvarkyti surado 640 tūkst. litų.
