Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2019 01 09

Diskriminacijos radaras. Konflikte dėl algų Lyčių lygybės institute netrukus bus padėtas taškas

Vilniaus miesto apylinkės teismas netrukus priims sprendimą byloje, kurioje buvę ir esami Lyčių lygybės instituto (EIGE) laikinieji darbuotojai siekia tokių pačių algų, kaip nuolatiniai.
Atlyginimų EIGE palyginimas
Atlyginimų EIGE palyginimas / Ronaldo Gutmano iliustr.

Darbo inspekcija birželį įpareigojo laikinojo įdarbinimo bendrovę „Manpower Lit“, samdžiusią EIGE dirbančius laikinuosius darbuotojus, pakelti jiems algas, kad šios prilygtų nuolat dirbančių darbuotojų algoms bei sumokėti jiems šį skirtumą už pusę metų – kiekvienam daugiau kaip 3 tūkst. eurų. „Manpower Lit“ ginčijo DGK sprendimą ir byla atsidūrė teisme. Šeši buvęs ir laikini EIGE darbuotojai tvirtina, kad jų atlyginimų vidurkis sudarė per 700 eurų, tuo metu tos pačios kategorijos, tą patį išsilavinimą ir darbo patirtį turinčių nuolatinių darbuotojų – beveik tris kartus daugiau – beveik 2 tūkst. eurų.

Byla – jau finišo tiesiojoje. Kaip 15min informavo Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovė ryšiams su visuomene ir žiniasklaida Aušra Pocienė, kitas teismo posėdis numatytas sausio 10 d. Galutinis sprendimas, anot jos, tikėtina, bus skelbiamas šių metų sausio pabaigoje.

Ne pirmą kartą keltas klausimas

Viena iš besibylinėjančių – Vytautė Vailionytė. 15min ji teigė, kad klausimas dėl laikinųjų darbuotojų atlyginimų EIGE buvo keliamas ne pirmą kartą – nuo tada, kai laikinuosius darbuotojus EIGE ėmė darbinti.

„Mes, kurie pateikė skundą darbo ginčų komisijai, nebuvome pirmieji kėlę šį klausimą. Priežastis, kodėl buvo nueita teisminiu keliu, yra ganėtinai paprasta – į mūsų argumentus ir teikiamus faktus niekada nebuvo atsižvelgta. Visi bandymai diskutuoti baigdavosi panašiu EIGE vadovybės pasakymu: „Jei nepatinka – išeik, yra žmonių laukiančių kada galės tave pakeisti“. Panašiai kalbėdavo ir įdarbinimo agentūros „Manpower“ atstovai. Kartą, mums sumažinus atlyginimus be jokios aiškios priežasties (darbo krūvis nemažėjo, o kaip tik išaugo) man „Manpower“ laikinoji direktorė pareiškė, jog turėčiau būti dėkinga, jog turiu šį darbą ir kad jei norėtų, jie mums mokėtų ir minimumą. Tai tik vienas iš pavyzdžių apie vykusias „konstruktyvias“ diskusijas“, – situaciją dėstė Vytautė.

Jos teigimu, visi svertai iš esmės esą buvo EIGE ir „Manpower“ rankose: „Laikinosios sutartys yra ganėtinai nesaugios, įvardinčiau jas kaip precarious (liet. – rizikingas), jie tai žinojo ir tuo naudojosi – jeigu burbėsi ir būsi kažkuo nepatenkinta, tau sutartis nebus pratęsta. Dėl to sutartys buvo pratęsinėjamos nuolat, 1 mėn. – 1 metų laikotarpiui. Visi laikinieji darbuotojai, įtraukti į bylą, EIGE išdirbo apie 2-3 metus“, – pasakojo ji.

Jos teigimu, galima ginčytis ir dėl darbo laikinumo, nes iš esmės jie esą būdavo pasamdyti ne laikiniesiems darbams, staiga institute atsiradus papildomų darbų.

„Sakyčiau, buvome įdarbinti nuolatinėms pozicijoms. Daugelį iš mūsų, nustojus dirbti EIGE, pakeitė kiti laikinieji darbuotojai tose pačiose pozicijose“, – sakė Vytautė.

Sakyčiau, buvome įdarbinti nuolatinėms pozicijoms. Daugelį iš mūsų, nustojus dirbti EIGE, pakeitė kiti laikinieji darbuotojai tose pačiose pozicijose, – sakė Vytautė.

Besiteisiantys ėjo asistentų pareigas. Vytautė dirbo prie „Gender Statistics Database“ projekto.

„Asistentai ES institucijose yra darbinami ir tiesiogiai, būtent minėtoms mūsų pozicijoms, tai normali praktika. Vis dėlto EIGE dėl kažkokių priežasčių (sutaupymo?) asistentų pozicijoms išimtinai samdo laikinuosius darbuotojus. Tiesiogiai įdarbinta yra tik viena asistentė“, – kalbėjo Vytautė.

Ji su kitais nepatenkintais dėl nelygybės atlyginimų klausimų skundą grindė Darbo kodekso nuostata, jog „Laikinojo įdarbinimo įmonė privalo užtikrinti, kad už darbą laikinojo darbo naudotojui laikinojo darbuotojo darbo užmokestis būtų ne mažesnis už užmokestį, koks būtų jam mokamas, jeigu laikinojo darbo naudotojas būtų laikinąjį darbuotoją įdarbinęs pagal darbo sutartį toje pačioje darbo vietoje“. Beje, šis įstatymas, kuris buvo integruotas į darbo kodeksą, anot jos, kyla iš ES direktyvos dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones, kuri buvo integruota į visų ES šalių teisę.

„EIGE, kaip ir bet kurioje kitoje ES institucijoje, yra aiškiai apibrėžta ir baigtinė atlyginimų skalė, pagrįsta kategorijomis pagal darbo pobūdį, išsilavinimo ir patirties reikalavimus (ekvivalentas Lietuvoje būtų valstybės tarnautojų atlyginimų reglamentavimas). Kadangi daugelis iš mūsų atliko darbus, atitinkančius vienoje iš tų kategorijų (Contract Agents Function Group II) apibrėžtus darbus (administraciniai, sekretoriniai ir t.t.), nors kai kurių darbai buvo labiau analitiniai ir projektų įgyvendinimo pobūdžio (apibrėžiami dar aukštesnės kategorijos), o keliamus išsilavinimo ir patirties reikalavimus mes irgi atitinkame, tos kategorijos atlyginimas mums ir turėtų būti mokamas. Kitais žodžiai tariant, už mūsų dabar atliekamą darbą, jeigu būtume įdarbinti tiesiogiai, gautume atlyginimą priskirtą tai kategorijai – 1300-1400 eur. per mėnesį (po mokesčių)“, – skaičiavo ji.

„Šiuo metu mūsų atlyginimas yra mažesnis netgi už žemiausiai kategorijai priskiriamų tiesiogiai įdarbinamų darbuotojų, atliekančių fizinio pobūdžio darbus, atlyginimą (Contract Agents Function Group I). Mūsų atlyginimų vidurkis buvo apie 630-680 Eur. per mėnesį (atskaičius mokesčius). Kadangi mums buvo mokamas valandinis atlyginimas, nepaisant to, kad visi dirbome visu etatu, atlyginimai kiekvieną mėnesį svyruodavo. Palyginimui, praktikantai EIGE iki 2018 m. vasaros gaudavo 750 Eur., po – 880 Eur“, – skaičius pateikė ji.

Teiginiai, apie tai, kokie atlyginimai jiems turėtų būti mokami, anot jos, yra paremti ir kitų ES agentūrų, veikiančių kitose ES šalyse, pavyzdžiais. „Turime iš jų gautų įrodymų ir patvirtinimų. Svarbu atsižvelgti į tai, jog visose ES institucijose darbuotojų įdarbinimas (kaip ir atlyginimai) yra reglamentuojamas vienodai, o ES direktyva dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones yra integruota į visų ES šalių teisę“, – kalbėjo Vytautė.

Pasak jos, netgi priėmus DGK sprendimą dėl diskriminuojančio laikinųjų darbuotojų apmokėjimo, EIGE toliau darbina naujus laikinuosius darbuotojus tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir anksčiau.

„Nežinau, kaip taip nutiko, bet įvardinta 3 tūkst. eurų suma nėra tiksli, ji yra didesnė. Tuo pačiu reiktų pridėti laikotarpį, išdirbtą po DGK sprendimo priėmimo, nes „Manpower“ buvo įgalioti pakeisti atlyginimus. Tuo pačiu, DGK komisija priėmė sprendimą išmokėti skirtumą nuo 2018 m. sausio pradžios, nors svarbu paminėti, jog visi iš mūsų EIGE dirbo nuo 2015-2016 metų“, – sakė ji.

Jos teigimu, problema EIGE su laikinaisiais darbuotojais buvo ne tik dėl atlyginimo, bet ir dėl akivaizdaus mūsų traktavimo „antrarūšiais“, ypač EIGE vadovybės: „Labai simbolinis, bet daug ką pasakantis pavyzdys – EIGE direktorė nešioja po kabinetus dovanų gautas užrašų knygutes ir jų neduoda tik laikiniesiems darbuotojams, sakydama, kad jeigu liks, išdalinus kitiems darbuotojams, tuomet galėsite pasiimti. Tokių situacijų pasitaikydavo ne kartą“, – piktinosi Vytautė.

Nuo komentarų susilaikė

15min kreipėsi dėl komentarų į EIGE atstovus, tačiau šie taip jų ir nepateikė.

Anksčiau įdarbinimo bendrovė „Manpower“ ir EIGE atstovai tvirtino, kad nenusižengė europiniams reikalavimams, jog už vienodą darbą institucijoje būtų mokamas vienodas atlyginimas, nes darbuotojų funkcijos iš esmės skyrėsi.

Dar kartą susisiekus su „Manpower“ direktore Božena Petikonis-Šabaniene, ji 15min teigė, kad atsižvelgiant į tai, kad šiai dienai byla nėra išnagrinėta, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (bet kuriuo atveju teismo sprendimas įsiteisėja tik po apeliacinės instancijos teismo sprendimo) nuo platesnių komentarų susilaikys, kad jų pozicija nebūtų laikoma spaudimu ginčą nagrinėjančiam teismui.

„DGK sprendimas nėra įvykdytas, nes su juo nesutikome ir apskundėme jį teismui. Tai reiškia, kad DGK sprendimas nėra įsiteisėjęs. Tikimės mūsų įmonei palankios bylos baigties“, – vylėsi ji.

Eurokomisarė tikisi greito ir teisingo sprendimo

Eurokomisarė Vera Jourova tikisi, kad teismas priims greitą ir teisingą sprendimą šioje byloje. Už teisingumą, vartotojų teises ir lyčių lygybę atsakinga Europos Komisijos (EK) narė tvirtina, kad EK negali kištis į Europos Sąjungos (ES) narių darbo teisę, tačiau pabrėžia, kad šalyse turi būti sukurtos struktūros, padedančios žmonėms kovoti su nelygybe darbe.

„Kaskart, kai matau diskriminaciją, turiu žinutę žmonėms: privalote gintis ir išnaudoti visas teisines galimybes. Be jokio išankstinio nusistatymo, koks bus sprendimas, aš visada raginu žmones eiti ir pasinaudoti teisinėmis galimybėmis“, – BNS sakė eurokomisarė.

V.Jourova apsilankė ir pačiame EIGE – ši oficiali ES agentūra siekia lyčių lygybės ES ir už jos ribų. V.Jourova nevertino paties instituto ir darbuotojus įdarbinusios agentūros pozicijos, jog šie darbuotojai atliko kitas funkcijas, nei nuolatiniai, todėl jiems ir mokėti bene triskart mažesni atlyginimai. „Jie privalo gintis teisme ir tikėtis, kad teismas priims sprendimą greitai ir teisingai“, – teigė ji.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas