Vykstant intensyviai diskusijai dėl aukštojo mokslo reformos, Kaunui, kaip akademiškiausiam Lietuvos miestui, ypač svarbu aptarti Mokslo ir studijų įstatymo projekto pagrindines nuostatas.
Diskusijoje dalyvavo LR Seimo, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas, Kauno meras Andrius Kupčinskas, jo pavaduotojas Algimantas Kurlavičius, savivaldybės administracijos atstovai ir aukštųjų mokyklų rektoriai.
„Kaunas visada buvo akademinis miestas, todėl negalime likti nuošalyje, kai diskutuojama apie mūsų miesto moksleivių, studentų išsilavinimą, karjeros galimybes. Labai svarbu, kad miesto savivaldybė kartu su aukštosiomis mokyklomis ieškotų atsakymų, kaip spręsti aukštojo mokslo reformos problemas Kaune“, – sakė A.Kupčinskas.
Kauno technologijos universiteto prorektorius prof. dr. Pranas Žiliūkas perskaitė pranešimą „Aukštojo mokslo reformos ir priėmimo pokyčių galimas poveikis Kauno regionui“. Profesorius akcentavo Mokslo ir studijų įstatymo projekto nuostatas dėl priėmimo į aukštąsias mokyklas ir tai, kaip įstatymo pataisos paveiks mokyklas ir studentus, „krepšelio“ principo netobulumą, apžvelgė 2009 metų studentų priėmimo skaičių, aptarė norminę studijų kainą, kuri šiuo metu yra tik hipotetinė, stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką ir daugiau kitų klausimų.
Šiuo metu Kaune studijuoja 42 274 studentai universitetuose ir 11 678 studentai kolegijose, jiems dėsto apie 4000 dėstytojų.
Šiuo metu Kaune studijuoja 42 274 studentai universitetuose ir 11 678 studentai kolegijose, jiems dėsto apie 4000 dėstytojų. Per paskutinius trejus metus stojančiųjų Kaune ir visoje Lietuvoje skaičius mažėja. Kitų metų prognozės universitetų vadovų taip pat nedžiugina. Kauno aukštosios mokyklos nuogąstauja, kad patvirtinus Mokslo ir studijų įstatymo naujas nuostatas, universitetai praras didelę dalį gabių abiturientų, kurie arba išvažiuos studijuoti į sostinę, arba pasirinks užsienio universitetus. Paskutinius mėnesius abiturientai gyvena nežinomybėje – nežino, kokia kitais metais bus stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka, kiek reikės mokėti už studijas.
Diskusijos dalyvių nuomone, labai svarbu išlaikyti pagrindinį principą – aukštasis mokslas turi būti prieinamas visiems, kurie jo nori siekti. Vieni rektoriai palaikė idėją, kad reikėtų įvesti vieną bendrą mokestį studentams (pvz.: