Dabar populiaru
Publikuota: 2015 sausio 30d. 10:50

Duotas startas bendruomenės inicijuojamai vietos plėtrai

Rankos paspaudimas
Shutterstock nuotr. / Bendradarbiavimas

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtino Vietos plėtros strategijų rengimo taisykles. Jos duoda startą bendruomenės inicijuojamai vietos plėtrai (BIVP) Lietuvos miestuose. Tai vienas iš naujų 2014 – 2020 m. Europos Sąjungos (ES) sanglaudos politikos įgyvendinimo būdų.

Taisyklės nustato reikalavimus vietos plėtros strategijų rengimui, tvirtinimui ir keitimui. Taip pat nurodo subjektus, kurie, susibūrę į vietos veiklos grupes, galės rengti ir įgyvendinti projektus, panaudodami ES fondų investicijas. Šie projektai padės spręsti gyvenamosios vietos problemas, skatinti verslumą ir užimtumą, mažinti socialinę atskirtį. Tai leis suderinti bendruomenės, verslo ir vietos valdžios iniciatyvas, sudarys galimybes papildyti valdžios inicijuojamus projektus bendruomenei aktualiomis priemonėmis.

Sprendimus priims kolegialiai

Taisyklėse nustatyta, kad miesto vietos veiklos grupe (miesto VVG), galinčia rengti vietos plėtros strategiją, yra laikomas Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nustatyta tvarka įsteigtas viešasis juridinis asmuo. Jo nariais yra toje teritorijoje veiklą vykdantys trijų šalių partneriai:  bendruomeninės ir (ar) kitos nevyriausybinės organizacijos, asocijuotos verslo struktūros ir (ar) įmonės, savivaldybės tarybos arba savivaldybių tarybų.

Miesto VVG steigimą, siekdamas dalyvauti rengiant vietos plėtros strategiją, gali inicijuoti bet kuris partneris. Tuo tarpu kolegialaus VVG valdymo organo sprendimus turi lemti partneriai, kurie nėra viešosios valdžios atstovai. Tais atvejais, kai yra keletas juridinių asmenų, kurie atitinka visus taisyklėse nurodytus požymius ir jų veiklos teritorija visiškai ar iš dalies sutampa, miesto VVG yra laikomas tas juridinis asmuo, kurio įregistravimo Juridinių asmenų registre data yra ankstesnė.

Lietuva taikys pažangius metodus

„Galime didžiuotis, kad tik kelios ES šalys, įskaitant Lietuvą, nusprendė šį pažangų BIVP metodą 2014-2020 m. ES investicijų laikotarpiu taikyti ir mieste, - sako Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento direktorius Arūnas Plikšnys. - Kaime toks metodas jau sėkmingai taikomas nuo 2004 metų ir akivaizdžiai pasiteisino, nes tai iniciatyva „iš apačios“, atliepianti bendruomenės, verslo ir valdžios poreikius, kurie turi būti suderinti bendru sutarimu“.

Naujos galimybės bendruomenių iniciatyvoms

Pažymėtina, kad praėjusio 2007-2013 m. ES laikotarpio kompleksinės plėtros programos ir jas įgyvendinantys projektai turėjo būti privalomai derinami su bendruomene ir verslu. Tačiau bendruomenė iš esmės negalėjo įgyvendinti savo iniciatyvų ir papildyti valdžios inicijuojamų priemonių, tokiu būdu užtikrinant efektyviausią investicijų sukurtos infrastruktūros panaudojimą. Nebuvo užtikrintas verslo, gyventojų ir valdžios institucijų interesų derinimas ir miestų plėtra labiausiai atitiko vietos valdžios interesus.

Dabar atsirado naujos perspektyvos iniciatyvai „iš apačios“ ir bendruomenės galės spręsti, kur ir kokius projektus įgyvendinti. 2014-2020 m. programavimo laikotarpiu, sukūrus bendrą teisinę sistemą ir suderinus keturių Europos struktūrinių ir investicinių fondų taisykles, finansavimas bus nuoseklesnis ir skatins vieną vietos bendruomenės inicijuojamą strategiją remti iš kelių fondų. Norint pasiekti didžiausią miestų plėtrai skirtų viešųjų investicijų efektyvumą ir rezultatų tvarumą, siekiama derinti du miestų plėtros būdus – bendruomenės inicijuojamą vietos plėtrą ir integruotas teritorines investicijas.

Parengta bendradarbiaujant su Vidaus reikalų ministerija

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Mados infekcija

Eurovizija 2018

Euromaster

„Susitikime lauke“

Parašykite atsiliepimą apie 15min