Vaida Meidutė-Strazdauskienė žinoma ne tik daugybei Lietuvos verslininkų, kurie sieja savo veiklą su Švedija. Daugelis girdėjo ją kalbant ir per Lietuvos radiją. Ši veikla moteriai tapo savotišku hobiu – pranešti Lietuvai apie ypatingas naujienas iš Švedijos – tobula lietuvių kalba, viską išgirdus tiesiai iš švediškų šaltinių.
Šeimoje, kartu su vyru ir trimis vaikais, kartais tenka pakalbėti ir apie pilietybės klausimą. Kol kas visi – lietuviai, nors Švedijoje jau daugybę metų. Jautri tema. Pokalbis prasideda nuo klausimo – tai kam ko labiau reikia – lietuviams Lietuvos, ar atvirkščiai?
Ir kodėl dabartinė situacija ir būsimas referendumas tarsi verčia rinktis ar vertinti tuos, kurie dėl įvairių priežasčių turi gyventi kitose šalyse? O kas bus, jei balsavusioji Lietuvos dalis nuspręs, kad išvykėliai nėra verti likti Lietuvos piliečiais, jei aplinkybės privertė pilietybę gauti svetur?
– Esate užsiminusi, kad prieš keletą metų buvo minčių apie sugrįžimą? Galbūt subrendo laikas jau įsibėgėjusį tarptautinį verslą valdyti iš Lietuvos?
– Niekada nebuvo galutinai nusprendę grįžti į Lietuvą, tačiau apie tai pasvajodavome. Gal jau buvome pradėję tai mintyse planuoti, tačiau ne viskas vyksta taip kaip suplanuoji. Dukros liga padėjo tašką visokiems pamąstymams apie grįžimą. Tenka likti.
– Ar visi šeimoje esate Lietuvos piliečiai? Ar tai netrukdo gyventi Švedijoje?
– Trys vaikai gimę čia. Vyras – lietuvis, į Švediją atvyko vėliau už mane. Visa šeima esame Lietuvos piliečiai, nors Švedijos pilietybės galėjome jau seniai prašyti. To nedarėme. Ir neplanuojame. Pagrindinė priežastis, kodėl neprašome švediškos pilietybės – reikės atsisakyti lietuviškos.
Mažiau lietuviais dėl to nebūsim. Daugiau švedais – taip pat ne. Tol, kol savo kasdienybėje niekaip nejaučiame ribojimų, pilietybės nekeisime.
Tol, kol savo kasdienybėje niekaip nejaučiame ribojimų, pilietybės nekeisime.
Vaikai galės dėl to spręsti patys sulaukę pilnametystės. 16-metė dukra jau domėjosi tuo dėl studijų stipendijos klausimų. Yra atskiros prašymų anketos – piliečiams ir ne piliečiams. Stipendijos – tokio pat dydžio.
– Ar palaikytumėte dvigubos pilietybės idėją?
– Aš būčiau už dvigubą pilietybę, nes nesuprantu dabar esamos sistemos prasmės. Kuriose srityse galėtų mūsų gyvenimui Švedijoje įtakos turėti švediška pilietybė? Karinės tarnybos prievolė. Vaikams – kai kurių profesijų pasirinkimas. Pilietybės reikalauja policija, karo akademija.
Iš esmės – pasirinkimas labiausiai „gresia“ mūsų vaikams. Mes Švedijoje kol kas esame ramūs – Švedija nereikalaus priimti jos pilietybės.
Švedija nereikalautų atsisakyti Lietuvos pilietybės, jei siektum Švedijos.
Jei vaikai turės tokių profesinių pasirinkimų, galės ir pilietybės prašyti. Tikrai gautų! Švedija mėgsta turėti turėti kuo daugiau savo žmonių – piliečių. Švedija neprieštarauja dvigubai pilietybei – jie nereikalautų atsisakyti Lietuvos pilietybės, jei siektum Švedijos.
– Kokios mintys ir jausmai apimtų, jei reikėtų būtinai priimti Švedijos pilietybę? Tuo pačiu – prarasti Lietuvos. Ar tokia auka neįmanoma?
– Man asmeniškai tai būtų teisinis atmetimas iš Lietuvos pusės. Man būtų smūgis į paširdžius.
Netekus Lietuvos pilietybės jausmas būtų kur kas prastesnis nei tik „svečias savo šalyje“. Būtų skaudu, tačiau tektų aukotis – visi žiūri tos realiausios – savo ir savo šeimos – gerovės.
Taip mums greičiausiai nutiktų, jei švedai staiga pradėtų skirstyti, į piliečius ir ne. Prašytumėm pilietybės ir beveik 100 procentų garantuoju, kad gautume. Lietuva prarastų mūsų šeimą ne tik teisiškai, bet ir sudaužytomis širdimis mus paliktų.
– Dvigubos pilietybės priešininkai sako, kad pilietybė pervertinama. Neva per daug emocijų suteikiama teisiniam statusui.
– Įsivaizduoju, kaip dabar visi kalba emigrantų adresu – tai ko negyveni Lietuvoj, išvažiavai – ir būk ten. Aš čia gyvendama galiu daugiau duoti Lietuvai. Tą ir darau – nuo nulio sukūriau savo verslą tarp Lietuvos ir Švedijos. Tik širdis, o ne pilietybė ir ne verslas mane skatina tiesti tokius kelius į Lietuvą.
Lietuvišką pasą naudoju labai retai, jei jis staiga taptų negaliojantis, nusvirtų rankos ilgam. Būtų kaip iš naujo išgyvenama emigracija iš pačios blogiausios pusės.
