„Buvo tokie laikai, kad buvome lyderiai. Bene pirmieji dviračių takai buvo Šiauliuose. Bet paskui, švelniai tariant, sustojome. Netgi galima sakyti, kad ėjome atgal, nes mažai buvo skiriama ir pinigų, ir dėmesio tiems dalykams. Kitos problemos ėmė viršų. Tačiau dabar idėjos vėl atgimsta“, – tokią žinią Savivaldybės spaudos konferencijoje žurnalistams išdėstė miesto valdžios atstovai.
Iš pelenų prikelta speciali darbo grupė po ilgokos pertraukos vėl pradėjo organizuoti posėdžius ir svarsto, kaip pagerinti dviratininkų gyvenimą Šiauliuose. O problemų, pasirodo, apstu. Didžiausia jų – važiavimas per geležinkelį.
Vis dėlto valdžios atstovų galvose jau kirba mintis, kaip šią problemą būtų galima išspręsti ateityje. Esą šalia senojo viaduko būtų galima padaryti specialiai dviratininkams skirtą viaduką.
„Po senojo Šiaulių viaduko rekonstrukcijos labai susiaurėjo pėsčiųjų ir dviratininkų takai. Įvyko ne vienas nelaimingas atsitikimas. Mes Saugaus eismo komisijoje netgi uždraudėme dviračiais tais takais važiuoti. Dabar dviračius tik persivaryti galima. Nors dalis dviratininkų ir toliau važiuoja. Kiti važiuoja važiuojamąja kelio dalimi. Aišku, tai irgi yra blogai, bet kito sprendinio šiandien negalime pasiūlyti“, – teigė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romanas Kančauskas.
Vis dėlto valdžios atstovų galvose jau kirba mintis, kaip šią problemą būtų galima išspręsti ateityje. Esą šalia senojo viaduko būtų galima padaryti specialiai dviratininkams skirtą viaduką. Neatmetama ir dar viena galimybė – naująjį taką prijungti prie senojo viaduko.
Greitis VS saugumas
Tiesa, net tuo atveju, jei viaduko problemos būtų išspręstos, liktų kalnas kitų problemų.
Ne ką mažiau problemiška atkarpa – nuo senojo viaduko iki Vytauto gatvės. Miesto valdžia tikina, kad dviratininkai šios pavojingos kelio atkarpos galėtų išvengti važiuodami Dubijos gatve, Draugystės prospektu ir S.Šalkauskio gatve, tačiau dviratininkai nepatenkinti, kad centrinę miesto dalį reikia apvažiuoti.
„Kodėl mes turime važiuoti aplinkui, jeigu tiesiai – arčiau“, – į valdžios atstovų pasiūlymus kritiškai žvelgia jie.
Čia nenusileidžia ir valdžios atstovai. „Aišku, tai nėra pats geriausias variantas. Bet manau, daug geriau apvažiuoti lankelį, negu automobilių sraute“, – teigė R.Kančauskas.
Valdžios atstovai jau turi idėją, kaip galėtų padidinti dviratininkų saugumą ir kitoje atkarpoje – nuo Vytauto gatvės iki Aušros alėjos. Esą būtų galima pusantro ar porą metrų važiuojamosios kelio dalies paaukoti dviratininkams. Dviračių taką būtų galima atskirti borteliu, dažymo ar horizontalaus ženklinimo priemonėmis.
„Nuo centro nukraus“ automobilių srautus
Kaip žinia, šiuo metu yra rengiamas transporto organizavimo Šiauliuose specialusis planas. Taigi, minėtus problemų sprendimo būdus bei būsimuose posėdžiuose gimsiančias mintis valdžios atstovai perduos plano rengėjams.
Beje, artimiausiu metu visi šalies miestai Lietuvos dviračių transporto komisijos prašymu privalės parengti judumo planus.
„To judumo plano dar nė vienas miestas nėra pasirengęs. Dabar dar tik pradedame galvoti apie tai. Tuose judumo planuose autoritetai bus dėliojami būtent taip, kad kiek galima labiau nukrauti ypač miesto centrus nuo automobilių srautų ir prioritetus suteikti dviratininkams ir pėstiesiems“, – aiškino Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas R.Kančauskas, pridurdamas, kad tada, kai judumo planai bus parengti, Europos Sąjunga skirs lėšų atitinkamai infrastruktūrai įrenginėti ir remontuoti.
Šiauliuose – dviračių nuomos punktai
Miesto valdžios atstovai pabrėžė, kad visko spalvinti tamsiomis spalvomis negalima. Teigiama, kad dar iki rudens bus baigtas rekonstruoti dviračių takas nuo Gegužių gatvės iki senojo viaduko.
Maža to, dar praėjusiais metais dviračių gamyklos atstovams gimė idėja Šiauliuose įrengti dviračių nuomos punktus.
„Iš gamyklos gausime 30 dviračių dovanų. Juos administruos ir prižiūrės greičiausiai „Aušros“ muziejus. Bus pastatyti dviračių stovai, galbūt pavyks įvesti kontrolės sistemą, kad būtų galima atsiskaityti kortele ir pan. Tiesa, pirminiame variante kalbėjome apie tokią rimtą infrastruktūrą, kaip Vilnius padarė, tačiau tam reikalingi dideli rėmėjai ir dideli pinigai. Ten jau šimtus tūkstančių eurų siekia“, – sakė R.Kančauskas.
Miesto valdžia tikina, jog dės visas pastangas, kad šis projektas startuotų jau balandžio pirmą dieną.
