„Tyrimas vyksta, laukiama specialistų išvadų, bet įtarimai niekam nėra pareikšti“, – antradienį Seime atsakydamas į klausimus dėl LNOBT tyrimo žurnalistams sakė E.Pašilis.
Atnaujintą tyrimą dėl LNOBT scenos rekonstrukcijos vykdymo faktinių aplinkybių bei su tuo susijusių galimų nusikalstamų veikų atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuras. Generalinė prokuratūra tyrimą atnaujino, gavusi papildomus dokumentus iš Vokietijos pagal teisinės pagalbos prašymą.
Reaguodama į šią informaciją, kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson antradienį paskelbė stabdanti finansavimą LNOBT investiciniam projektui – scenos rekonstrukcijai.
„Remdamasi šia informacija, kultūros ministrė L.Ruokytė-Jonsson oficialiai paprašė Finansų ministerijos neįtraukti LNOBT investicinio projekto scenai rekonstruoti į Valstybės investuojamų projektų sąrašą 2017 metais. Tai reiškia, kad anksčiau planuotas tęstinis finansavimas ilgamečiam LNOBT investiciniam projektui yra suspenduojamas“, – rašoma Kultūros ministerijos pranešime.
Kultūros ministerija primena, kad šis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro investicinis projektas yra vykdomas nuo 2006 metų. Jo bendra sąmata, siekianti 22 mln. eurų, buvo patvirtinta 2008 metais. Iki 2017 metų šiam projektui buvo panaudota apie 15 mln. eurų. Šiais metais valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatyme šiam projektui buvo numatyta 1,74 mln. eurų.
LNOBT vadovas G.Kėvišas pastaruoju metu sulaukė kritikos ir raginimų trauktis iš pareigų paaiškėjus informacijai, kad LNOBT pagal sutartis su G. Kėvišo sūnaus Martyno įmone „Riverside music LTD“ pernai surengė tris žymių solistų ir orkestrų pasirodymus Vilniuje, iš viso koncertų organizatoriui sumokėta 390 tūkst. eurų. Kokia dalis atiteko atlikėjams, neskelbiama. G.Kėvišas pats sutarties nepasirašė, tai už jį padarė jo pavaduotojas. VPT ir STT tokį veiksmą vadina nepakankamu, jog būtų išvengta korupcijos rizikos. Be to, paaiškėjo, kad minėtiems sūnaus įmonės organizuotiems koncertams pats G.Kėvišas yra prašęs sostinės savivaldybės paramos.
Apie tai, kad G.Kėvišas nebegali dirbti teatre, pirmadienį pareiškė premjeras Saulius Skvernelis, teatro vadovą trauktis ragina kultūros ministrė L.Ruokytė-Jonsson, Seimo opozicija, dalis valdančiųjų. Ministrė pažymi, kad G.Kėvišui neatsistatydinant, atleisti jį iš pareigų teisinio pagrindo nėra.
„Kaip ironiškai beskambėtų, Nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas G.Kėvišas, atrodo, pažabojo Vyriausybę ir premjerą, ir kitas institucijas, nereaguoja į raginimą pats pasitraukti dėl susikompromitavusios etikos ir moralės“, – antradienį konservatorių frakcijos posėdyje teigė L.Ruokytė-Jonsson.
Politikai dėl G.Kėvišo prašytos paramos sūnaus rengtam koncertui yra kreipęsi į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisiją (VTEK), taip pat inicijuotas kreipimasis į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) prašant įvertinti G.Kėvišo šeimos narių turto ir pajamų pagrįstumą. LNOBT vadovas yra deklaravęs turtą ir pajamas, tačiau deklaracija nėra vieša. Jis žadėjo paviešinti tiek savo pajamų deklaraciją, tiek teatro sutartis su sūnaus įmone, tačiau kol kas to nepadarė.
