Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2012 04 20

Edita Žiobienė: atskiros mokyklos tautinėms mažumoms rodo atskirtį

Mokyklos su skirtinga dėstomąja kalba rodo atskirtį visuomenėje ir neskatina integracijos, konstatuoja vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė. Kita vertus, ne visada reikėtų skubėti naikinti kitataučių vaikų klases, net jei jos smarkiai sumažėja, mat po metų kitų vėl gali ateiti daugiau moksleivių.
Edita Žiobienė
Edita Žiobienė / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

„Negalime gyventi kiekvienas sau. Visuomenė turi būti integruota. Tai, kad vaikai mokosi atskirose mokyklose, rodo tam tikrą atskirtį, atotrūkį visuomenėje“, – penktadienį Seime surengtoje tarptautinėje konferencijoje apie tautinių mažumų teises kalbėjo E.Žiobienė. 

Statistikos departamento duomenys rodo, kad 84 proc. šalies gyventojų yra lietuviai. Lenkų yra per 6 proc., rusų – per 5 proc. Kitos tautinės mažumos sudaro kur kas mažesnes grupes, pavyzdžiui, romai sudaro vos 0,1 proc. visuomenės. Apie penktadalį gyventojų sudaro vaikai, kurių, kaip ir gyventojų Lietuvoje apskritai, mažėja. 2005 m. vaikų buvo priskaičiuojama daugiau nei 700 tūkst., pernai – daugiau nei 600 tūkst. 

Pasak E.Žiobienės, klaidinga manyti, kad vaikų ugdomoji kalba atspindi šeimos tautybę. Skirtingų tautybių tėvai kartais nusprendžia leisti vaikus į lietuvišką mokyklą, kad šie geriau išmoktų valstybinę kalbą, kartais lietuvio ar lietuvės atžalos lanko lenkų arba rusų mokyklą, mat sutuoktinis yra šios tautybės.  Lietuvoje veikia 55 mokyklos su lenkų dėstomąja kalba, 36 – su rusų dėstomąja kalba, 1 mokykla – su baltarusių dėstomąja kalba, 42 mokyklose įvairiose klasėse mokoma skirtingomis kalbomis. 

Darželiuose, priešingai, rusų vaikų grupių yra daugiau (197) nei lenkų (134). Grupių formavimas priklauso nuo tautinių mažumų atstovų koncentracijos. Pavyzdžiui, Vilniuje veikia ir žydų darželis, mat čia gyvena daugiau šios tautybės vaikų, o kitur jų nesusirenka pakankamai. Rusai yra pasiskirstę visoje Lietuvoje, o lenkai susikoncentravę pietryčiuose. Štai Vilniaus rajone lietuviškos grupės sudaro vos daugiau nei pusę, lenkų – kiek mažiau nei pusę, o rusų yra tik viena grupė. 

„Lietuvos problema – kai žiūrime į įstatymus ir ratifikuotas konvencijas. atrodome labai gerai, bet praktikoje daug kas sugriūna. Bandome interpretuoti vienaip ar kitaip. Nuo ko pradėsime lavinti vaikus, tokią visuomenę ir turėsime“, – svarstė E.Žiobienė.  Anot jos, iš ugdymo kalbų akivaizdu, kad išvykdami į užsienį vaikai puikiai mokės angliškai ar prancūziškai, bet „valstybė nėra tokia turtinga, kad išleistų žmones kitur, jos tikslas – ugdyti piliečius, išmokyti gyventi čia ir bendrauti tarpusavyje“. Todėl kontrolierė stebėjosi skundais dėl mokyklų jungimo.

Kalbant apie integruotą visuomenę, esą neturi būti problema, jei tame pačiame pastate mokomasi skirtingomis kalbomis.  Tačiau, E.Žiobienės žodžiais, ne visada reikia skubėti atsisakyti tautinių mažumų klasių, net jei vaikų jose sumažėja iki minimumo. Ji prisiminė vieną atvejį, kai pernai Vilniuje buvo užsimota panaikinti tokią klasę, nes joje liko tik 9 moksleiviai. Pagal įstatymą, tautinių mažumų klasėje turi būti mažiausiai 10 ar 15 vaikų. Tačiau su sostinės valdžia buvo sutarta taip nedaryti, mat vaikų turėjo padaugėti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius