Interviu BNS naujienų agentūrai E.Lucasas teigė, kad augant ekonomikai kita Vyriausybė gali turėti daugiau laisvės ekonomikoje.
Apžvalgininko teigimu, Lietuvos įvaizdžiui labai pakenktų, jei pasikeitus valdžiai būtų stabdomas Visagino atominės elektrinės projektas. Tačiau jis pripažino, kad Latvija, Estija ir Lenkija nėra įsitikinusios šios jėgainės sėkme. Jis taip pat stebėjosi opozicinių Socialdemokratų ir Darbo partijų vadovų pastabomis, kad Rusija nekelia jokios grėsmės Lietuvai, atkreipdamas dėmesį į nedraugišką šios kaimyninės šalies energetikos politiką.
– Andriaus Kubiliaus Vyriausybė – pirmoji, kuri dirbo visą kadenciją Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo. Ar tai politinės brandos ženklas, ar tai lėmė krizė, per kurią nepopuliaru būti valdžioje?
– Manau, abu šie dalykai. Įspūdinga, kad jie dirbo visą kadenciją. Tai svarbus precedentas, kuris padeda trinti stereotipą, jog Lietuvoje Vyriausybės žlunga kas porą metų. Be abejo, buvo ypač sudėtingas laikotarpis, kai žmonės nenorėjo dar daugiau netikrumo. Turbūt tai padėjo.
Istorija A.Kubiliaus Vyriausybę turėtų įvertinti palankiai. Pastaruoju metu ji buvo nepopuliari Lietuvoje, bet manau, kad po 10 ar 20 metų žmonės manys, kad jis dirbo gana gerai.
– Ar po rinkimų gali būti alternatyva vykdytai griežtai taupymo politikai?
– Manau, griežta taupymo politika gali būti vykdoma skirtingais būdais. Galima elgtis įvairiai – grįžti į kapitalo rinkas ir ten daugiau skolintis. Lietuva tapo patikima dėl kredito rizikos, ji vertinama kaip Šiaurės Europos, ne Pietų Europos dalis. Taigi A.Kubiliaus vyriausybės sėkmė gali palengvinti galimybes kitai Vyriausybei skolintis šiek tiek daugiau. Tokia galimybė yra.
Taip pat galima peržiūrėti išlaidų mažinimą. Karpymas buvo daromas skubomis. Taigi galima nustatyti kitus prioritetus. Aš pats manau, kad svarbiausia padidinti gynybos išlaidas. Tai, kaip svarbų klausimą, pabrėžia ir amerikiečiai.
– Rinkimų debatuose tiek A.Kubilius, tiek socialdemokratų vadovas Algirdas Butkevičius sakė, kad kitąmet gynybos išlaidos gali išaugti nuo 0,79 proc. iki 0,85 proc. BVP. Ar to pakanka?
– Augimas turėtų būti didesnis. Lietuva dabar priklausoma nuo jos oro erdvę saugančių kitų šalių paramos. Sudėtinga įtikinti argumentu: „mes taip bijome Rusijos, kad turite leisti savo mokesčių mokėtojų dolerius ar eurus ginti oro erdvę, bet nebijome tiek, kad patys skirtume pinigų savo gynybai“. Tokia pozicija neįtikina.
Yra realus pavojus, kad dėl to oro policijos misija persikels į Estiją. Estai turi labai gerą argumentą – jie gynybai skiria 2 proc. BVP, o Lietuva neskiria.
– Sakote – jei Lietuva bijo Rusijos, turėtų gynybai išleisti daugiau. Bet socialdemokratai ir Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas, paklausti apie pavojų iš Rusijos, sakė nematantys grėsmės ir paragino Lietuvą rodyti daugiau geros valios ir bendradarbiauti. Ar sutinkate, kad Rusija nekelia grėsmės Lietuvai?
– Tai labai keisti pareiškimai. Matėme, kaip Rusija, ypač energetikos fronte, vilioja visokiausius vadovus kenkti ir užsiimti lobizmu, spausti Lietuvą nesiekti energetinės nepriklausomybės. Viena didesnių A.Kubiliaus Vyriausybės sėkmių yra ta, kad siekti energetinės nepriklausomybės pradėta. Štai taip galima analizuoti Rusijos elgesį. Mes matėme ir kitokių dalykų, ne tik energetikos fronte. Taip draugiška šalis nesielgia.
– Ar manote, kad energetikos projektai, visų pirma Visagino atominė elektrinė, gali sustoti, jei į valdžią pateks kairieji, dabar esantys opozicijoje?
– Toks pavojus yra, nes šie projektai dar nepasiekė negrįžtamo taško. Tai rimta problema. Manau, kad su suskystintų gamtinių dujų terminalu bus paprasčiau, nes pinigai mažesni, be to, juo labai suinteresuota Europos Sąjunga.
Bet naujos atominės elektrinės projekto finansavimas yra sudėtingas, estai ir latviai nėra iki galo įsitikinę, o lenkai tikrai nėra. Galima svarstyti – jei keturios šalys negali dėl nieko susitarti, kaip jos sutars ir įgyvendins sudėtingiausią projektą – atominę elektrinę.
Jei Vyriausybei pasikeitus, keisis atominės energetikos planas, tai bus labai blogai Lietuvos įvaizdžiui, kuris ir taip jau pakirstas šiuo klausimu.
– Ar tikitės permainų užsienio politikoje, bendraujant su kaimynėmis Lenkija, Rusija ir Baltarusija?
– Santykiai su Lenkija – apgailėtini. A.Kubiliui buvo labai sudėtinga, nes jis yra įkaitas konservatorių partijos frakcijos, kuri beveik charakterizavo save stengdamasi veikti opozicijoje Lenkijai. Tai problema. Jo paties požiūris į lenkų klausimą yra protingas, o santykiai su (premjeru) Donaldu Tusku gana geri. Bet to nepakako išspręsti klausimus Vyriausybių lygiu.
Dėl Baltarusijos, dokumentų perdavimas, kuris leido Baltarusijos valdžiai nuteisti Alesį Beliackį, buvo didžiulis skandalas. Šią klaidą taip pat padarė Lenkija. Tai labai didelė dėmė Lietuvos reputacijai, kaip šaliai, kuriai rūpi žmogaus teisės.
Santykiai su Rusija buvo gana žemo lygio. Kaip sakiau, matėme Rusijos bauginimą energetikos fronte. Bet nekaltinčiau dėl to A.Kubiliaus Vyriausybės.
Daugiau buvo galima padaryti dėl Baltijos šalių bendradarbiavimo. Tai – problema, kitos dvi Baltijos šalys nelaiko Lietuvos komandos žaidėja. Apskritai kalbant, esamomis sąlygomis, A.Kubilius pasiekė pakankami gerų rezultatų.
– Prieš ketverius metus rinkimų išvakarėse stebėjotės, kad R.Paksas ir V.Uspaskichas vis dar populiarūs politikai. Jie tokie ir šiandien. Ką manote apie tai?
– Iš dalies stebina, kad asmuo, kuris buvo pašalintas per apkaltą už ryšius su Rusijos organizuotu nusikalstamumu ir galbūt Rusijos žvalgyba, gali būti vienos politinės partijos lyderis, o toks žmogus kaip V.Uspaskichas, nepaisant visų finansinių problemų jo partijų ir galimų artimų ryšių su Rusija, gali vadovauti kitai.
Bet priminčiau, kad Amerikoje buvo Vašingtono meras Marionas Barry, kuris buvo nufilmuotas uostantis kokainą su prostitute, pasiųstas į kalėjimą, bet išėjęs vėl buvo perrinktas. Taigi tolerancija skandalams nėra unikalus Lietuvos dalykas.
