Pasak uosto generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, abiejose sutartyse buvo numatyta, kad jei rangovas dirba lėtai ir dėl to užsakovui kyla rizika, jog darbai nebus baigti laiku, uostas turi teisę su ja nutraukti sutartį. Sutartys turėtų nutrūkti balandžio 9–10 dienomis.
„Dėl pirso statybos yra kitas teisinis agumentas mūsų rankose – įmonė nėra apdraudusi sutarties įvykdymo, reiškia jai draudžiama dirbti šiuos darbus. Jei matytume, kad dirba prie pirso, turėtume nušalinti, nes padarius broką, tai nėra apdrausta. Bendrovė neskuba ką nors daryti, netikiu, kad atnaujins darbus. Tačiau jei atnaujins, sutvarkys dokumentus, galėtume svarstyti sustabdyti sutarties nutraukimą”, – sakė E.Gentvilas.
Krantinė, iš kurios turėjo plaukioti keltai, turėjo būti baigta gegužės 2 dieną, tačiau darbų atlikta vos 43 proc. Jų vertė – maždaug vienas milijonas. Visos prieplaukos statybos kaina kiek viršija 2 mln. Lt.
Uosto direkcija pastatoma kvailio vietoje. Visuomenės akyse mes atrodome labai prastai, – sakė E.Gentvilas.
„Uosto direkcija pastatoma kvailio vietoje. Visuomenės akyse mes atrodome labai prastai. Nuo gegužės 2 dienos turėjo švartuotis visi keltai į Smiltynę, dabar žmonės turės eiti į kitą upės pusę (Kruizinių laivų terminalą, – red. past.). Už 90 tūkst. Lt laikinai buvome įrengę vietą, bet dabar paaiškės, kad laikinas stovėjimas užtruks“, – kalbėjo generalinis direktorius. Uosto direkcija ketina skelbti konkursą ir ieškoti rangovų šiems darbams baigti.
Prašė avanso, kuris nepriklauso
„Tiesiai šviesiai pasakysiu: manęs buvo prašoma sumokėti kokį avansą, nors sutartyje nenumatyta. Man sako: „Aš neturiu pinigų.” („Klaipėdos hidrotechnikos” vadovas Pranciškus Jurgutis, – red. past.). Sakau, tai čiuožk, atsiimk tą sutartį, kodėl trukdote mums gyventi. Tada sako: „Turiu skaldos, gal nupirktum?” Sakau, apie ką žmogau šneki? Jei nuperkam skaldą, pinigai pateks į areštuotas sąskaitas ir išsidalins kreditoriams, pirsas nebus pradėtas statyti. Sako: „Duosiu kitą sąskaitą.” Parodžiau jam duris. Štai su tokiu rangovu ir sėdime”, – apmaudo neslėpė E.Gentvilas.
Jis prisiminė dar pernai viename leidinyje spausdintą pokalbį su laikinai uosto vadovo pareigas ėjusiu A.Kamarausku. Žurnalistai jo teiravosi, ar uostas nesibaimina rangovu skirti įmonę, kuri turi finansinių bėdų. Tuomet manyta, kad problemos bus išspręstos. „Net žurnalistai uostą įspėjo”, – sakė E.Gentvilas.
Skęsta skolose
 |
| Klaipėdos uostas |
Gindama savo finansinius interesus uosto direkcija kreipėsi į teismą dėl „Klaipėdos hidrotechnikos“ nemokamų rinklaivų. Teismas antstoliams leido areštuoti turto už 150 tūkst. Lt, nors, pasak E.Gentvilo, ir taip viskas areštuota. „Klaipėdos hidrotechnika” nepripažįsta jai skirtos baudos už laiku nepradėtus uosto dugno valymo darbus. Už delsimą direkcija jai buvo skyrusi 450 tūkst. Lt baudą. Teismas pripažino, kad ji teisėta. Uostas svarsto galimybę kreiptis į teismą ir dėl darbų broko vienoje krantinių. Taip būtų mėginama išsieškoti 8,5 mln. Lt.
„Turime apginti savo finansinius interesus ir išsikovosime, bet didžiausias galvos skausmas – kas atliks darbus. Šita įmonė parazitavo ant uosto direkcijos sprando, yra pridariusi daug blogų dalykų”, – kalbėjo nuo gegužės vadovu dirbantis E.Gentvilas.
