„Jei kalbama apie privalomąjį referendumą, keičiant Konstitucijos pirmąjį skirsnį, tokiu atveju referendumas yra iš fantastikos srities, kadangi reikia ne tik pusės balso teisę turinčių rinkėjų, įrašytų į sąrašus, balsų, bet dar ir pritarimo tokiam siūlymui“, – BNS antradienį sakė teisininkas Petras Ragauskas.
Jam antrino politologė, Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Ainė Ramonaitė, atkreipusi dėmesį į nesėkmingas ankstesnes referendumų iniciatyvas.
„Alternatyvių būdų dėl dvigubos pilietybės įstatymo įteisinimo nelabai ir yra. Tačiau pastaruoju metu rengti referendumai buvo nesėkmingi, tik stojimo į Europos Sąjungą (ES) atveju, kada buvo sutelktos visos valstybinės pajėgos, referendumas įvyko. Taigi vargu ar pavyks surinkti reikiamą dalyvaujančių skaičių referendume ir šį kartą“, – BNS sakė A.Ramonaitė.
Politologės teigimu, tikėtina, kad tokį referendumą politinės partijos stengtųsi išnaudoti siekdamos naudos Seimo rinkimuose. „Referendumas ko gero suteiktų potencialą savotiškam partijų politiniam žaidimui, kada tikimasi gauti kuo daugiau balsų“, – kalbėjo A.Ramonaitė.
Referendumas ko gero suteiktų potencialą savotiškam partijų politiniam žaidimui, kada tikimasi gauti kuo daugiau balsų.
Dienraštis „Lietuvos žinios“ antradienį pranešė, kad Seime svarstoma idėja kitąmet kartu su rinkimais į parlamentą surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės.
„Kadangi konstitucinės teisės specialistai išaiškino, kad įstatymu išplėsti dvigubos pilietybės ribų negalima, būtinas referendumas, pirmiausia mėginsime susidėlioti teisinius akcentus“, – sakė Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka.
2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją, dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.
Siūlymą paskelbti referendumą turi teisę pateikti ne mažiau kaip 1/4 visų parlamentarų. Referendumas laikomas įvykusiu, jei balsuoti ateina ne mažiau kaip pusė balso teisę turinčių rinkėjų, įrašytų į sąrašus.
