Europarlamentaras Z.Balčytis įsitikinęs, kad tokios mažos valstybėlės kaip Lietuva politikai Briuselyje privalo būti itin aktyvūs. Kad perprastų bendravimo principus, užmegztų naudingų ryšių, rastų sąjungininkų, kurie balsuodami palaikytų mūsų kraštui reikalingus sprendimus, EP naujokams reikia nemažai pastangų.
„Čia mums nemažas iššūkis. 50 proc. europarlamentarų yra senbuviai, dirbantys dvi ar tris kadencijas. Jie turi savo aplinką, nemažą bičiulių ir prijaučiančiųjų būrį. Patekti į jį naujokams nėra taip paprasta", – pripažino Z.Balčytis duodamas interviu „Lietuvos žinioms".
– Kaip Lietuva atrodo iš Briuselio? Ar ir Jūs, kaip premjeras Andrius Kubilius, jau matote „stabilų dugną"?
– Jei pernai gruodį valdžia nebūtų priėmusi tų keistų sprendimų, dugną būtume galėję pasiekti anksčiau. Tai sako ir Europos politikai. Žinoma, visada lengviau kritikuoti, bet turiu vilčių, kad tas dugnas netrukus gali būti pasiektas. Šiandien jau akivaizdu: Lietuvos atsigavimas priklausys nuo to, kaip greitai iš krizės išbris didžiosios Europos Sąjungos valstybės. Kai atsigaus jų rinkos, atsiradę nauji poreikiai pakels ir mus. Vieni tikrai nieko nenustebinsime, nes mūsų rinka maža, eksportuoti labai sudėtinga, verslui katastrofiškai trūksta kreditų.
– Kokį įspūdį jums paliko Seimo sesijos pradžia?
– Seimo pirmininko klausimą galėjo išspręsti pati valdančioji dauguma, tai būtų buvę logiškiau, nebūtų kilę tiek diskusijų visuomenėje. Norėčiau palinkėti, kad Seimas labiau užsiimtų ekonominiais ir socialiniais klausimais, nes žmonių pajamos kas mėnesį mažėja, o šildymo sezonas – visai arti.
– Ar nemanote, kad su valdančiaisiais koketuojanti parlamento opozicija netrukus liks bedantė?
– Kad vyks tam tikras opozicinių frakcijų persigrupavimas, buvo galima prognozuoti. Darbo partija (DP) kai kuriais savo sprendimais visada palaikydavo valdančiąją daugumą. Ir anksčiau maniau, kad neverta "darbiečių" sieti su opozicijos ateitimi. Dabar tai pasitvirtina. Jei DP mestųsi link valdančiųjų, likusios opozicinės jėgos būtų priverstos vienytis. Kitaip per būsimus rinkimus kiltų neigiamų pasekmių visoms partijoms, ypač – opozicinėms. Jei opozicija toliau nekels savo reikalavimų, rinkėjai tokį neveiklumą tikrai įvertins.
– Tikite, kad šis parlamentas ištvers visą kadenciją?
– Už tai, kad Seimas būtų paleistas, turėtų balsuoti 85 Seimo nariai. Vargu ar tai įmanoma. Išsivaikščioti gali priversti nevilties apimta visuomenė. Tačiau to nelinkėčiau, nes pralaimėtų visi.
– Kalbama, kad jau netrūksta nepatenkintųjų naujojo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderio Algirdo Butkevičiaus veikla?
– Natūralu, kad į postą atėjęs naujas žmogus susiduria su iššūkiais. Visiems įtikti neįmanoma. Tačiau partijos viduje tikrai neįžvelgiu kokių nors tarpusavyje nesutariančių ar net kovojančių grupuočių. Manau, kad iki kito LSDP suvažiavimo likusius pusantrų metų A.Butkevičius partijai sėkmingai vadovaus. Galbūt vėliau rasis naujų siūlymų ir pamąstymų.
– Prieš pusmetį jums nepavyko tapti LSDP pirmininku. Ar dar kartą mėginsite siekti šio posto?
– Šiandien apie tai nenorėčiau kalbėti. Manau, kad pati partija turi apsispręsti, kokiu keliu toliau eiti. Mano supratimu, pats gyvenimas verčia keisti kai kurias programines nuostatas. Reikia mąstyti ne tik apie socialinės paramos teikimą, bet ir apie tai, kaip uždirbti pinigų, palaikyti verslą – nebūtinai smulkųjį ir vidutinį, nes į valstybės biudžetą daugiausia moka stambusis. Aišku viena – kad ir kokia išsami būtų partijos programa, atėjus į valdžią reikia spręsti ir tuos klausimus, kurių toje programoje nėra.
– Puse lūpų prasitariama, esą į Briuselį buvote „išsiųstas", kad Lietuvoje netrukdytumėte kai kuriems savo partijos bičiuliams?
– Girdėjau tokių kalbų, tačiau tai netiesa. Niekada neslėpiau, kad ateityje norėčiau išmėginti savo jėgas EP, tačiau niekas to rimtai nevertino. Man, kaip politikui, darbas EP – didžiulė galimybė išmokti, suprasti kažką naujo, nes problemų mastelis tiesiog nepalyginamas. Šiuo atveju Lietuva – tik taškelis, provincija su savo mažomis intrigėlėmis. O ten mąstoma apie globalius dalykus, kurie anksčiau ar vėliau pasiekia ir mūsų kraštą. Tad Briuselyje galiu ne tik mokytis, bet ir duoti naudos Lietuvai. Jei tai vadinsime eliminavimu iš šalies politinio gyvenimo, jį priimu su dėkingumu.
– Jau seniai esate vadinamas socialdemokratų patriarcho Algirdo Brazausko žmogumi. Ką pats apie tai manote?
– Iš tiesų visi taip mano, tačiau taip nėra. Niekada nebuvau susisaistęs su vienu ar kitu lyderiu, viena ar kita partijos grupe.
