Atšilus orams, vis daugiau miestiečių traukia į gamtą, prie jūros ar tiesiog pasisėdėti miesto parkuose bei pasilepinti gaiviu oru, tačiau gamtoje jų tyko erkės. Tai – smulkūs voragyviai, įkandimu per kraują galintys pernešti itin pavojingas žmogui ir gyvūnams ligas. Erkinis encefalitas, Laimo liga, kuriomis užsikrečia žmonės, bei šunims pavojinga babeziozė paplito ir pajūryje, ir mieste.
Protrūkio laukiama liepą
Pasak Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Danguolės Kisielienės, šiemet, kaip ir pernai, tokiu metu dar neužfiksuotas nei vienas erkinio encefalito ar Laimo ligos atvejis.
Pernai pirmosios šių ligų aukos į medikus kreipėsi liepos mėnesį. Specialistės teigimu, Laimo ligos atvejų pasitaiko kur kas daugiau nei erkinio encefalito: pernai Klaipėdoje buvo užfiksuoti 66 Laimo ligos ir 9 erkinio encefalito atvejai. Apskrityje jų buvo dar daugiau – 150 Laimo liga ir 37 erkiniu encefalitu susirgę žmonės. Nuo pastarosios ligos gelbsti prevencija – skiepai, o nuo Laimo ligos skiepai dar neišrasti. D.Kisielienė pasakojo, jog pernai nuo erkinio encefalito pasiskiepijo 177 klaipėdiečiai, o šiemet jų skaičius šoktelėjo iki 615. Kodėl taip pagausėjo sveikata besirūpinančių gyventojų, specialistė teigė nežinanti. „Informacijos apie prevenciją lyg ir nebuvo daugiau, nuolat kalbame apie šios baisios ligos pavojų. Gal žmonės darosi sąmoningesni“, – svarstė medikė.
Pavojus – žolėse
Erkės, maitindamosi aukų krauju, jų tyko žolėse. Kuo žolės aukštesnės, tuo geriau kraujasiurbėms. D.Kisielienės teigimu, gamtiniai erkių židiniai Klaipėdoje yra pastovūs.
„Kai kartą nustatome, jų tirti nebereikia. Vieną kartą radus, židinys bus visada“, – kalbėjo specialistė. Tokių židinių yra Giruliuose, Melnragėje, Smiltynėje – ne miškuose, o atviresnėse vietose, pievose. Pačiam mieste sveikatos specialistai visų parkų dar nepatikrino, tačiau tikina, jog ypač padaugėjo ganyklinių erkių, pavojingų gyvūnams.
Pasak D.Kisielienės, pagrindinė priežastis – nepjaunama žolė. Ji mieste šienaujama jau dvi savaites, tačiau, gausiai laistoma lietaus, sparčiai atauga. Kaip teigė Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė, per vasaros sezoną reprezentacines erdves numatyta šienauti nuo 8 iki 12 kartų, atsižvelgiant į oro sąlygas. Skverai bus šienaujami ne mažiau kaip tris kartus. Tiek pat kartų planuojama šienauti ir kiemus. Pajūrio zonoje žolė bus pjaunama pagal poreikį – 5–6 kartus. Vienas kiemų pjovimas kainuoja apie 170 tūkst., o bendrųjų erdvių – apie 130–140 tūkst. Lt. Iki birželio ketinama baigti pjauti žolynus pagal gatves, o kiemus sutvarkyti per dvi tris savaites.
