Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 10d. 15:35

ES teismas: esamam vidaus sandorių reglamentavimui Lietuvoje trūksta aiškumo

Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas teisės klausimas Aleksandras Tiaškevičius
Partnerio nuotr. / Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas teisės klausimais Aleksandras Tiaškevičius

Šiandien vis dažniau girdime diskusijas dėl konkurencijos užtikrinimo teikiant viešąsias paslaugas. Savivaldybių nuomone, konkurencija yra naudinga ir reikalinga rinkoje, tačiau savivaldybės siekia ne ekonominės naudos, o pirmiausia laiku ir kokybiškai suteikti gyventojams paslaugas.

Praėjusią savaitę pagaliau sulauktas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas dėl vidaus sandorių reglamentavimo Lietuvoje. ES teismas, išnagrinėjęs situaciją ir jam pateiktus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo klausimus, pasisakė, kad esamam vidaus sandorių reglamentavimui Lietuvoje reikia aiškumo ir konkretumo.

„Kaip konstatavo ES Teisingumo Teismas, vidaus sandoriui gali būti keliami tik tokie papildomi reikalavimai, kurie yra konkretūs, aiškūs ir pagal kuriuos galima iš anksto numatyti, ar konkrečiu atveju vidaus sandoris yra galimas, ar ne. Tačiau pagrįstai galima manyti, kad Lietuvos teisėje esantys papildomi reikalavimai vidaus sandoriui ES Teisingumo Teismo nurodytų sąlygų netenkina“, – teigė Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas teisės klausimais Aleksandras Tiaškevičius.

Šiuo metu Lietuvos teisė nustato papildomą ir ES teisėje nenustatytą reikalavimą, kad vidaus sandorį galima sudaryti tik tada, jeigu atitinkamos paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo negalima užtikrinti organizuojant viešąjį pirkimą. Ką konkrečiai reiškia šie reikalavimai – šiuo metu yra visiškai neaišku. Teisės aktai nepaaiškina, kaip tiksliai reikia vertinti nepertraukiamumą, kas konkrečiai laikytina gera kokybe ir kaip ji turi būti užtikrinama. Taip pat ką reiškia paslaugos prieinamumas ir kokia apimtimi ir kam paslaugos turi būti neprieinamos, kad savivaldybė galėtų konkrečias paslaugas pavesti teikti savo įmonei, o ne gaišti laiką procedūrų atlikimui vien tam, kad patikrintų, ar tikrai rinkoje nėra nei vieno tiekėjo, kuris už priimtiną kainą galėtų suteikti reikalingas paslaugas. Tuo labiau, kad savivaldybei užtikrinti savo pačios kontroliuojamos įmonės teikiamų paslaugų kokybę yra nepalyginamai lengviau, nei priversti tą kokybę užtikrinti privačią įmonę, kuri realiai – ir visiškai sąžiningai – siekia ne naudos gyventojams, bet tiesiog pelno savo akcininkams.

Todėl šiuo metu Lietuvos teisėje nustatyti reikalavimai yra itin subjektyvūs, priklauso išimtinai nuo juos aiškinančių institucijų valios ir neleidžia iš anksto pagrįstai įsitikinti, ar konkrečiu atveju sudaryti vidaus sandorį galima, ar ne.

Pasak A.Tiaškevičiaus, atitinkamai yra pagrindas manyti, kad esamas vidaus sandorių reglamentavimas Lietuvoje neatitinka ES teisės ir ES Teisingumo Teismo pateikto jos išaiškinimo. Todėl, siekiant užtikrinti Lietuvos teisės suderinamumą su ES teisės reikalavimais, yra būtina nustatyti aiškius ir konkrečius reikalavimus, kada galima sudaryti vidaus sandorius, kad bet kuri savivaldybė ar bet kuri kita perkančioji organizacija galėtų iš anksto objektyviai įsivertinti, ar konkrečiu atveju ji gali pavesti tam tikras paslaugas teikti savo kontroliuojamai įmonei, ar visgi ji privalo vykdyti viešąjį pirkimą ir pasitelkti išorinį paslaugų teikėją.

„Tokie ilgai laukti ES Teisingumo Teismo išaiškinimai yra labai sveikintini ir pagaliau turėtų įnešti daugiau aiškumo dėl vidaus sandorių reglamentavimo Lietuvoje“, – teigė savivaldybių atstovas.

Būtent tokį aiškumą, konkretumą ir iš anksto numatomą taikymą užtikrina šiuo metu Seime inicijuojami atitinkamų įstatymų, reglamentuojančių vidaus sandorius, pakeitimai. Savivaldybės pritaria įstatymų projektams ir mano, kad juose siūlomais reikalavimais siekiama nustatyti aiškius, konkrečius atvejus, kada savivaldybės galėtų sudaryti vidaus sandorius.

Savivaldybės esamą teisinį reglamentavimą siūlo papildyti dviem aiškiai pagrįstais ir objektyviais atvejais.

Pirmu atveju savivaldybės sudaryti vidaus sandorius galėtų jeigu būtų siekiama įsigyti padidinto socialinio jautrumo ir viešojo intereso paslaugas, itin svarbias vietos gyventojams, tokias kaip: atliekų tvarkymas; keleivių vežimas; teritorijų ir gatvių priežiūra ir tvarkymas; maitinimo paslaugos ugdymo, globos arba sveikatos priežiūros įstaigose; vandens tiekimas; nuotekų valymas; šilumos tiekimas. Kad minėtas paslaugas efektyviau užtikrina pačios savivaldybės patvirtina ne tik nuoseklios dabartinės tendencijos Europos Sąjungos šalyse, bet ir daugybė pavyzdžių Lietuvoje (šilumos ūkių perdavimo privatiems paslaugų teikėjams nesėkmės ir ženkliai didesnės kainos, nei šias paslaugas teikiant savivaldybės įmonėms, ligonių maitinimo sutrikimai Santaros klinikose ir kita).

Antru atveju savivaldybės galėtų nevaržomai sudaryti vidaus sandorius tuomet kai savivaldybės įmonei teikti paslaugas pačiai būtų ekonomiškai ir socialiai naudingiau. Šiuo atveju turėtų būti atlikti detalūs ir konkretūs vertinimai bei skaičiavimai – kiek kainuotų ir kokią ekonominę bei socialinę naudą sukurtų konkretus projektas, jeigu jį įgyvendintų savivaldybės įmonė, ir kiek – jeigu jį įgyvendintų viešojo pirkimo būdu parinktas privatus paslaugų teikėjas. Toks įvertinimas objektyviai, konkrečia pinigine išraiška parodytų, kaip daryti naudingiau visuomenei.

Europos vietos savivaldos chartija, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas numato savivaldybių teisę savarankiškai pasirinkti viešųjų paslaugų teikimo būdus, taisykles ir rėžimą. Šiandien savivaldybėms apribotos galimybės sudaryti sutartis su savo kontroliuojamomis įmonėmis, kurios ir įsteigtos būtent savivaldybių funkcijoms vykdyti. Savivaldybės tikisi, kad artimiausiu metu įstatymų leidėjas atsižvelgs į ES teismo išaiškinimą bei priims taip laukiamus sprendimus.

Partnerio turinys
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

01:09
02:13
02:24

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min