„Mums svarbu, kad Lietuva ir Latvija padidintų savo indėlį į nacionalinę gynybą. Mano kolegos Latvijoje ir Lietuvoje stipriai iškėlė šį klausimą savo šalyse. Bet šis noras turi būti išreikštas realiomis piniginėmis investicijomis“, – interviu BNS sakė U.Reinsalu.
Jis teigė, kad Estija dabar gynybai skiria 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o Lietuvoje ir Latvijoje šis rodiklis yra perpus mažesnis.
Estijos ministras taip pat perspėjo, kad NATO „išmaniosios gynybos“ politika negali tapti pretekstu karpyti išlaidas gynybai.
„Kyla klausimas – jei NATO šalių gynybos biudžetai Europos erdvėje mažėja, kaip tai paveiks mūsų gynybinius pajėgumus. Natūralu, kad politikai turi priimti sprendimus gynybos sferoje. Tam tikru mastu jie priklausomi nuo geopolitinės erdvės – Belgijoje ir Nyderlanduose grėsmės vertinimai kitokie nei Estijoje ar Latvijoje“, – teigė jis.