XIX a. pab.–XX a. pr. Lietuvoje tiek vyrai ir moterys, tiek suaugę ir vaikai nešiojo riešines, – ant riešo užmaunamą megztą rankogalį. Suaugusieji jas dėvėdavo ypač šaltuoju metų laiku dirbant įvairius lauko ar miško darbus.
Skirtinguose Lietuvos regionuose įvairiai vadinamoms riešinėms buvo priskirta praktinė reikšmė, senoliai jas dėvėdavo dėl šilumos bei grožio. Vėliau moterys „išėjusias iš mados“, padėvėtas riešines panaudodavo ir kitiems mezginiams: pirštinių atnaroms, apykaklės, apykaklaitėms ir pan.
Šiandien reišinės vėl „atgimsta“ kaip dekoratyvi, puošni aprangos dalis. Klaipėdos etnokultūros centre, Palangos krašto etnoklubo „Mėguva“ tradicinės tekstilės mokymo centras pristatys ekspoziciją „Pajūrio krašto moterų rankdarbiai. Riešinės“.
Iki sausio 11 d. eksponuojamoje riešinių parodoje klaipėdiečiai galės pasigrožėti dvidešimties moterų iš Šilutės, Platelių, Girkalių, Palangos, Gargždų, Klaipėdos, Neringos, Šiaulių, Kretingos, Vydmantų, Būtingės rankdarbiais. Galbūt ši paroda padės atrasti naujų idėjų kalėdinei dovanai.
Palangos krašto etnoklubas „Mėguva“ 2005 m. įsteigė tradicinės tekstilės mokymo centrą. Ši visuomeninė institucija siekia išsaugoti ir skleisti sukauptą tradicinių tekstilės amatų patirtį, suteikti jiems šiuolaikinį reikšmingumą ir skatina tautinio paveldo produktų gamybą.
Centras vykdo mokymo programą pagal tęstinį projektą „Tradicinės tekstilės skatinimas regione“.
Projektą remia Kultūros ministerija, Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir Palangos miesto savivaldybė. Šiemet buvo organizuoti 8 įvairių tradicinės tekstilės technologijų seminarai. Taip pat moterų akiratis plečiamas susipažįstant su profesionaliuoju tekstilės menu, studijuojant muziejų tekstilės fondus bei draugaujant su Liepojos ir Rucavos rankdarbių meistrėmis.
