Svarbiausias direktyvos tikslas – pratęsti dabartinį atlikėjų ir fonogramų gamintojų apsaugos laikotarpį. Yra numatoma ir keletas papildomų priemonių, pavyzdžiui, įsteigti samdomų muzikantų fondą. Į jį būtų pervedama bent penktadalis lėšų, kurias fonogramų gamintojai gaus pratęsus autorių teisių apsaugą. Taip pat siūloma įtraukti į atlikėjų ir fonogramų gamintojų sutartis privalomą nuostatą, jog nebeplatinamų kūrinių autorių teisės nebesaugomos. Europos Sąjungoje (ES) sukurtos muzikos apsaugos laikotarpis baigtųsi praėjus 70 metų po paskutinio konkretaus kūrinio autoriaus, nesvarbu, ar teksto kūrėjas, ar kompozitorius, mirties.
Dabartinė apsauga yra skirtinga Europoje ir JAV, o tai skatina piratavimą, ypač internete: į viešą vienos šalies domeną patekę darbai gali būti iš ten internetu perduoti į kitas šalis, kur jie nebesaugomi.
„Kol tinkamai neapibrėžtas statusas, Europos atlikėjams labai sunku pragyventi iš savo kūrinių. Tik nedaugelis naudojasi socialine apsauga, nedarbo kompensacijomis ar sveikatos priežiūros ir saugumo paslaugomis. Be to, atlikėjai nuolat susiduria su plačiai paplitusia nesąžininga sutarčių sudarymo praktika. Todėl pelnas, gaunamas taikant intelektinės nuosavybės teises, yra gyvybiškai svarbus kai kurių atlikėjų pragyvenimo šaltinis“, – sako EP Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto narys Šarūnas Birutis.
Naujoji direktyva bus naudinga ir atlikėjams, ir įrašų gamintojams. Atlikėjai ir toliau turėtų teisę į atlyginimą už transliacijas, už viešose vietose, tarkim, baruose ir diskotekose atliktus kūrinius ir į kompensacijas už jų koncertų kopijavimą asmeniniams tikslams. Pratęsus šį terminą įrašų gamintojai gautų papildomą pelną parduodami įrašus parduotuvėse ir internetu.
Dabartinė apsauga yra skirtinga Europoje ir JAV, o tai skatina piratavimą, ypač internete: į viešą vienos šalies domeną patekę darbai gali būti iš ten internetu perduoti į kitas šalis, kur jie nebesaugomi.
„Europa turi apsaugoti savo menininkus, kurie yra vienas svarbiausių jos kultūrinės įvairovės raiškos tarpininkų. Norint, kad ES įrašų pramonė būtų išties konkurencinga pasaulyje, reikia suvienodinti apsaugos terminą. Jis turi būti ne trumpesnis nei JAV – 95 metai“, – aiškino Š.Birutis.
Europos Komisija šią direktyvą pirmąkart turės persvarstyti po trejų metų, o vėliau – kas ketverius metus. Taip pat svarstoma, ar nereikėtų pratęsti autorių teisių apsaugos laikotarpio ir vaizdo kūriniams.
