Siūlymui sukurti skaitmeninį pažymėjimą, kuriame turėtų būtų nurodyta informacija apie persirgimą COVID-19, skiepą nuo šios ligos arba neigiamą testo rezultatą ir kuris turėtų būti naudojamas kertant valstybių sienas, pritarė net 540 politikų.
„Prieš“ balsavo 119 Europos Parlamento (EP) narių, dar 31 susilaikė.
Europarlamentarai sutiko, kad pažymėjimas galiotų ir ES gyvenantiems bei teisę po ją keliauti turintiems trečiųjų šalių piliečiams.
ES Taryba savo poziciją patvirtino prieš porą savaičių, tad šis balsavimas leidžia nedelsiant pradėti derybas dėl galutinio teisės akto.
Europarlamentarų siūlymu, skiepijimo pažymėjimas galiotų metus, persirgimo sertifikatas – 90 dienų nuo teigiamo testo rezultato, o profilaktiškai atlikto testo rezultatas – 72 val. (greitojo testo – 24 val.). Tačiau EP pažymėjo, kad pažymėjimas neturi tapti būtina sąlyga laisvam judėjimui Europoje.
COVID-19 pažymėjimo savininkams neturėtų būti taikomi papildomi kelionių apribojimai, pavyzdžiui, karantinas, saviizoliacija ar privalomas testavimas. Taip pat nurodyta, kad ES šalys turėtų „užtikrinti visuotinį, prieinamą, savalaikį ir nemokamą testavimą“, kad būtų išvengta nepasiskiepijusių asmenų diskriminacijos.
„Karo metu“ tokio pažymėjimo reikia
Sukurti tokį pažymėjimą praėjusį mėnesį pasiūlė Europos Komisija (EK). Juo siekiama palengvinti keliones po ES teritoriją, taip padedant per pandemiją itin nukentėjusiam turizmo sektoriui, pasienyje gyvenantiems ir gretimoje valstybėje dirbantiems žmonėms, ribojimų išskirtiems artimiesiems.
Šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos atstovė Ana Paula Zacarias trečiadienį europarlamentarams sakė, kad norima pažymėjimui reikiamą sistemą paruošti dar prieš vasarą.
„Jei galėsime susitarti politiškai, techninis sprendimas bus priimtas laiku“, – tikino posėdyje dalyvavęs teisingumo eurokomisaras Didier Reyndersas.
Priešingu atveju esą kyla pavojus, kad Europoje atsiras daug nacionalinių tarpusavyje nesuderinamų sistemų, todėl reikės daug skirtingų dokumentų. Taip, anot pareigūno, gali paplisti suklastoti dokumentai, o virusas toliau nestabdomas plis.
„Suprantama, kad šią vasarą dar negalėsime grįžti prie normalių gyvenimo sąlygų, vis dar reikės išlaikyti tam tikrus apribojimus. Bet, jei norime, kad piliečiai galėtų keliauti po Europą saugiai, mums reikia dokumento, pažymėjimo, kuris būtų patikimas ir sąveikus“, – apibendrino eurokomisaras.
Trečiadienį surengtoje diskusijoje apie COVID-19 pažymėjimą europarlamentarai išsakė įvairių nuomonių. Vieni ragino gelbėti vasaros atostogas ir milijardinių pajamų netekusį turizmo sektorių, padėti mažinti karantino ribojimų,
„Taikos metu būtų beprotybė kalbėti apie tokius žaliuosius pažymėjimus. Tačiau mes negyvename taikos metu, gyvename karo sąlygomis“, – aiškino Europos konservatorių ir reformuotojų grupės atstovas italas Nicola Procaccini.
Norėtų naudoti įprastą tarptautinį skiepų pasą
Skeptikai savo ruožtu nuogąstavo, kad pažymėjimas diskriminuos tuos, kurie nepersirgę ar nepasiskiepiję nuo COVID-19. Galimybė prieš kelionę pasidaryti testą – esą ne panacėja. Mat atokiau gyvenantiems žmonėms gali būti sunku rasti vietą, kur atliekami testai, be to, jie nemažai kainuoja.
Todėl daugelis EP narių reikalavo, kad testai būtų atliekami nemokamai, kitaip esą rastųsi dvi klasės – tų, kurie gali įpirkti testą ir kurie negali.
Nemažai politikų nuogąstavo, kad dėl nepakankamos asmens ir sveikatos duomenų apsaugos, kad valstybės, nepaisant vieningo pažymėjimo, vis tiek taikys savas taisykles.
Kai kurie siūlė dokumentą vadinti tiesiog COVID-19 pažymėjimu, o ne žaliuoju, mat jis neturi nieko bendro su ekologija, nors gali susidaryti toks įspūdis.
Siūlymą kritikuojantys europarlamentarai aiškino, esą jokių naujovių nereikia. Esą galima naudoti jau dešimtmečius egzistuojantį tarptautinį skiepų pasą, o testuotis dėl COVID-19 kur nors keliaujant reikia ir dabar.
Jie taip pat abejojo, ar pažymėjimas apsaugos nuo infekcijos plitimo. Mat nei skiepai, nei persirgta liga, kurie turėtų būti nurodyti dokumente, nesuteikia garantijos, kad žmogus nebesusirgs ir vėl netaps viruso nešiotoju.
Kai kurios šalys pažymėjimus jau naudoja
Vis daugiau žmonių skiepijantis nuo COVID-19, atskiros valstybės (pavyzdžiui, Švedija, Danija, Lenkija) jau pranešė apie panašias iniciatyvas – skaitmeninius ar popierinius pasiskiepijimo pasus.
Jie kuriami įvairiais tikslais. Švedijoje juos turintieji galės lankytis kultūros ar sporto renginiuose. Estija tiems, kurie pateikia patvirtinimą apie gautą skiepą, jau kurį laiką gali gyventi laisviau.
Bendras pažymėjimas turėtų suvienodinti ir standartizuoti tokius įrodymus. Sutariama, kad pandemijos metu jo reikia, ypač kertant valstybių sienas, turizmo tikslais.
Kaip tik todėl šalys, turinčios didelį turizmo sektorių, ypač aktyviai ragina įteisinti tokį pažymėjimą. Dar sausį Graikijos premjeras kreipėsi į EK pirmininkę Ursulą von der Leyen su prašymu sukurti vakcinų pažymėjimą.
Tiesa, su tuo susiję įvairių susirūpinimą keliančių dalykų. Pasaulio sveikatos organizacija vasarį patarė nenaudoti tokių pažymėjimų kelionėms kaip sąlygos, norint atvyktį į šalį. Mat kol kas nėra tvirtų duomenų, kiek efektyviai skiepai saugo nuo viruso perdavimo kitiems.
Be to, kadangi vakcinų kol kas nėra pakankamai, bijoma, kad skiepytis skubėsiantys keliautojai nepaliks jų prioritetinėms grupėms.
Panašius pažymėjimus jau turi ar planuoja naudoti ir kai kurios trečiosios šalys. Bene sparčiausiai pasaulyje savo gyventojus skiepijantis Izraelis žmonėms, kurie persirgo COVID-19 ar pasiskiepijo dviem dozėmis, pradėjo dalinti žaliuosius pasus.
Jis suteikia tam tikrų papildomų galimybių, pavyzdžiui, leidžia lankytis restoranuose, viešbučiuose, dalyvauti įvairiuose renginiuose.
Bahreinas sukūrė programėlę „BeAware“, kurioje pateikiama informacija apie gautą skiepą, COVID-19 testo rezultatą. Ji taip pat perspėja, jei žmogus buvo atsidūręs netoli sergančiojo, leidžia užsiregistruoti skiepui.
