Aktyviau kovoti su nedarbu, ypač jaunimo, ilgalaikių ir nekvalifikuotų darbuotojų, mažinti socialinę atskirtį ir gyvenančiųjų iš pašalpų skaičių. Didinti palyginti mažus nuosavybės ir aplinkosaugos mokesčius. Kad, senstant visuomenei, pensijos netaptų biudžetui nepakeliama našta, būtina pensijų reforma.
Tokių rekomendacijų, kurios tvirtinamos aukščiausiu lygiu, Lietuvai pažėrė EK. Pažymėję, kad pastarųjų metų veiksmai duoda teigiamų pokyčių, ekspertai įspėjo, kad jų nepakanka.
Pasiūlymus dėl rekomendacijų EK pateikė gegužę, o jos galutinai turi būti patvirtintos aukščiausiu lygiu – ketvirtadienį Briuselyje prasidedančiame ES narių lyderių susitikime.
Trūksta politinio apsisprendimo
Prieš kelis mėnesius, kai Vilnius turėjo pristatyti mūsų šalies pažangą per ankstesnius metus, nelabai turėjo ką papasakoti EK ekspertams. Situaciją išmanantys pareigūnai pripažįsta, kad tam buvo objektyvių priežasčių – pernai spalį vykę rinkimai ir pasikeitusi valdžia, bet tokie procesai vyksta visose šalyse.
„Klausimas, ar yra politinis apsisprendimas judėti.“
Kalbant apie Lietuvos žingsnius, esą galima pripažinti, kad renovacijos procesas pajudėjo iš mirties taško, bet rekomendacijų dėl būtinų reformų – kur kas daugiau nei pažangos. Mus atgal tempia ar bent neleidžia sparčiau judėti į priekį struktūrinės problemos švietimo, socialinės apsaugos ir sveikatos apsaugos srityse, kurių neskubėjo spręsti nei dabartinė, nei ankstesnės vyriausybės.
Briuselyje dirbantys Lietuvos pareigūnai atkreipia dėmesį, kad minimos problemos negali būti išspręstos per naktį, bet „klausimas, ar yra politinis apsisprendimas judėti tose srityse“.
Tiesa, kitos ES narės taip pat sulaukia kritikos ir neskuba į ją atsižvelgti. Iš 130 pernai patvirtintų rekomendacijų visos organizacijos mastu visiškai buvo įgyvendintos tik 15.
Anot pareigūnų, lyginant su kitomis ES šalimis, Lietuvai skirti mandagūs pagyrimai yra proporcingi, bet imant vien Lietuvą, juose sudėta „nemažai avanso“, todėl esama pakankamai erdvės reformoms paskubinti.
Nori didesnių pastangų
Dokumente pažymėta, kad per pastaruosius 12 mėnesius Lietuva padarė nedidelį progresą, įgyvendindama pernykštes rekomendacijas. Pavyzdžiui, pavyko sumažinti didžiulį biudžeto deficitą, imtasi reformuoti valstybės įmones, priimti antrosios pakopos pensijų reformos pakeitimai, sustiprinta kova su jaunimo nedarbu.
„Nepaisant to, stipresnės pastangos įgyvendinant šias priemones būtų sveikintinos“, – teigiama EK ataskaitoje.
Anot ekspertų, Lietuvai tebelieka keli iššūkiai: fiskalinis tvarumas, nedarbo ir socialinės atskirties mažinimas, energetinis efektyvumas ir energetikos sektoriaus integracija.
Stiprinamos priemonės, kad bedarbiai grįžtų į darbo rinką, gerinama švietimo kokybė ir efektyvumas, greitinamos investicijos į energetinius ir transporto ryšius su likusia Europa esą padėtų pagerinti perspektyvas trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu.
Iššūkiai Lietuvai: fiskalinis tvarumas, nedarbo ir socialinės atskirties mažinimas, energetinis efektyvumas ir energetikos sektoriaus integracija.
EK parengtose rekomendacijose kiekvienai organizacijos narei analizuojama ekonominė situacija ir pateikiami pasiūlymai, kokių priemonių ji turėtų imtis per artimiausius 18 mėnesių. Ekspertai atsižvelgia į specifinius valstybės reikalus ir apžvelgia daugelį dalykų: viešųjų finansų situaciją, pensijų sistemos reformą, kovą su nedarbu ir naujų darbo vietų kūrimą, švietimą, inovacijas ir pan.
Su rekomendacijomis galima susipažinti čia.
Problemos – įvairiose srityse
Dokumente išvardytos rekomendacijos, kurios pagerintų Lietuvos ekonominę padėtį, šešiose srityse.
Tvarūs viešieji finansai
Lietuvą esą neblogai pasistūmėjo mažindama biudžeto deficitą, o kitąmet jis turėtų būti mažesnis nei 3 proc. BVP. Kad pavyktų tai tikrai pasiekti, siūloma tęsti į augimą orientuotą fiskalinę konsolidaciją, o biudžeto formavimo reforma esą suteiktų papildomo stabilumo. „Nuosavybės ir aplinkosaugos mokesčiai Lietuvoje – gana maži, todėl Vyriausybė turėtų apsvarstyti jų padidinimą ir imtis kitų žingsnių, kurie leistų sėkmingiau surinkti mokesčius.“
Pensijų reforma
Demografiniai pokyčiai taps našta Lietuvos viešiesiems finansams, jei nebus imtasis reikiamų priemonių. Dabartiniai paskaičiavimai rodo, kad pensijoms skiriamų biudžeto išlaidų dalis 2060 metais triskart viršys ES vidurkį. Todėl mūsų šaliai rekomenduojama imtis visapusės pensijų reformos.
Kova su nedarbu
Nedarbas pastaruoju metu mažėjo, bet išlieka didesnis nei daugelyje kitų ES narių. Lietuva turėtų sutelkti dėmesį į pagalbą ieškant darbo ir ilgalaikių bei žemesnės kvalifikacijos bedarbių mokymą, taip pat galėtų sustiprinti ligšiolines kovos su jaunimo nedarbu pastangas teikdama garantijas jauniems darbuotojams ir skatindama mokymąsi darbo vietoje. Kartu siūloma peržiūrėti darbo reguliavimą ir atsisakyti nereikalingų apribojimų.
Skurdo mažinimas
Trečdaliui visuomenės gresia skurdas ar socialinė atskirtis. Tam įveikti reikalinga aiški strategija. Vyriausybė ėmėsi socialinės paramos reformos, ėmė diegti paskatas dirbti, bet reikėtų dar labiau skatinti tų, kurie dabar gyvena iš pašalpų, įsidarbinimą.
Valstybės įmonių reforma
Lietuva gerokai pažengė, reformuodama valstybei priklausančias įmones, kad padidintų konkurenciją ir efektyvumą, tačiau dar reikia nemažai nuveikti, pavyzdžiui, sustiprinti reguliuojančių institucijų nepriklausomybę.
Energetikos rinka ir efektyvumas
Siūloma statyti kuo daugiau elektros jungčių ir plėtoti gamtinių dujų infrastruktūrą kartu su kaimyninėmis šalimis, kad būtų išvengta tiekimo sutrikimų, paskatinta tarptautinė prekyba, padidintas energetinis saugumas ir tinkamai funkcionuotų rinka. Ekspertai taip pat ragina sustiprinti pastangas didinant pastatų energetinį efektyvumą, kadangi net 30 tūkst. daugiabučių yra itin imlūs energijai.
