Dabar populiaru
Publikuota: 2020 kovo 26d. 06:52

Feisbuko grupėse apie koronavirusą – reklama sekėjų skaičiui auginti ir flirtas su sąmokslo teorijomis

„Facebook“ kovą su netikromis naujienomis išplėtė ir į Lietuvą
„Facebook“

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) dar vasarį pareiškė, kad greta kovos su COVID-19 epidemija vyksta ir atskiri mūšiai su „infodemija“, melo apie ligą sklaida. Viena efektyviausių terpių melagingai informacijai sklisti – naujienoms apie koronavirusą platinti skirtos feisbuko grupės. Neretai po siekiu dalintis informacija slepiasi savanaudiški tikslai.

15min polapyje – visos naujienos apie koronavirusą

COVID-19 dar artinantis Lietuvos sienų link, feisbuke viena po kitos pradėjo dygti grupės bei puslapiai, kuriuose skelbiama informacija apie koronavirusą.

Kiekviena socialinio tinklo grupė informacijai apie Kinijos Uhano miesto turguje užgimusią ligą turi bendrą bruožą – pavadinime pateiktus terminus „koronavirusas“ ar „COVID-19“.

Tokių suskaičiavome bent 12. Jų narių ir sekėjų skaičius svyruoja nuo kelių šimtų iki keliolikos tūkstančių. Labai tikėtina, kad įvairiausią informaciją apie ligos protrūkį skleidžia kur kas daugiau socialinio tinklo grupių.

Ne kiekvienoje feisbuko grupėje apie koronavirusą skleidžiama nepatikima informacija. Net ir ten, kur dalinamasi klaidingu turiniu, dažniausiai skelbiamas teisingos ir klaidinančios informacijos mišinys.

Sąmokslo užuovėja

Dažniausiai dalinamasi žiniasklaidos priemonių pateikiama informacija, piktinamasi prastu politiku darbu, skelbiami įvairūs su karantinu susiję juokeliai. Tiesa, pasitaiko ir lengvo flirto su įvairaus kalibro sąmokslo teorijomis.

15min nuotr./Klausimas feisbuko grupėje apie koronavirusą
15min nuotr./Klausimas feisbuko grupėje apie koronavirusą

Kaip ir visame pasaulyje, dažniausiai abejojama viruso kilme, keliamos teorijos apie „šešėlinių organizacijų diriguojamą populiacijos sumažinimo planą“, skelbiamos ligos protrūkį neva nuspėjusios ištraukos iš knygų, dalinamasi suklastotomis nuotraukomis.

Polinkis į sąlyginai lengvus atsakymus sudėtingose situacijose pateikiančias teorijas nėra naujas ar būdingas tik mūsų šalies gyventojams.

JAV psichologų vertinimu, sąmokslo teorijos atlieka tris funkcijas – padeda susidoroti su nežinomybės baime, suteikia saugumo ir kontrolės jausmą bei padeda sukurti bendruomeniškumo jausmą.

Sąmokslo teorijos sudėtingoms problemoms suteikia paprastus atsakymus, kurie leidžia susikurti saugumo jausmą neprognozuojamame pasaulyje. Todėl tikėjime, neva pasaulio galingieji sukūrė ir tyčia žmoniją apkrėtė virusu, slypi ramybės ir užtikrintumo paieškos.

Nes realybė, teigianti, kad tolimame nežinomo Kinijos miesto turguje kone iš niekur atsiradęs virusas gali nužudyti tūkstančius žmonių ir sustabdyti pasaulio ekonomiką per kelis mėnesius – išties neramina.

Reklama maro metu

Klaidingos informacijos sklaida užsiima ne vien išimtinai koronavirusui skirti socialinio tinklo puslapiai. Pavyzdžiui, įrašus COVID-19 protrūkio tema aktyviai skelbia feisbuko puslapis „Sportuokime“. Turinio kokybei dėmesio – neskiriama.

15min nuotr./Feisbuko grupės vardo pokyčiai
15min nuotr./Feisbuko grupės vardo pokyčiai

Pavyzdžiui, puslapyje buvo skelbtas 2019 m. vasarą Honkonge filmuotas vaizdo įrašas. Juo kuriamas įspūdis neva vaizdai susiję su COVID-19 protrūkiu. Dėmesys naudojamas reklamai.

Kiekvieną su naujuoju koronavirusu susijusį įrašą lydį nuoroda į uždarą feisbuko grupę pavadinimu „Korona“. Šioje daugiausia dalijamasi su ligos protrūkiu susijusiais įrašais, tačiau grupės viršuje prisegta įrašas ragina tapti grupė pavadinimu „Papildomi pinigai“ nariais.

Abi grupės, panašu, administruoja netikros socialinio tinklo anketos.

Tai dalis socialinio tinklo verslo, kurio tikslas – parduoti ir pirkti grupes. Pavyzdžiui „Papildomi pinigai“ anksčiau vadinosi „Linksmų plaučių chebra“. Grupė „Koronavirusas“ iki sausio 30 d. vadinosi „Kur stovi trikojis?“.

Surinkus didelį narių skaičių grupę galima parduoti kitiems savininkams, ir visiškai pakeisti publikuojamą turinį. Tokių grupių vertė gali svyruoti nuo kelių dešimčių iki kelių tūkstančių eurų. Viskas priklauso nuo narių skaičiaus ir aktyvumo.

COVID-19 protrūkis tokio verslo asams – išskirtinė proga. Informacijos ištroškę feisbuko vartotojai naujai sukurtas grupes ir puslapius tiesiog užtvindė, todėl kelių mėnesių darbą pavyko įgyvendinti per kelias savaites.

Nusėdus karantino dulkėms dalis grupių pakeis pavadinimus ir siūlys kitokią informaciją ar prekes.

Reklama vaikų kančiomis

Feisbuko grupių ir puslapių reklamos autoriams cinizmo netrūksta. Pavyzdžiui puslapis „Koronavirusas LT“ dalinasi sunkiai kvėpuoti pajėgiančių mergaičių vaizdo įrašu.

15min nuotr./Įrašas socialiniame tinkle
15min nuotr./Įrašas socialiniame tinkle

Aptakiai kalbama apie neįvardintą melą. Komentaruose ispanų kalba aiškinama, kad vaizdo įrašai – suklastoti, neva juose – Sirijos dujų atakų aukos. Vis dėlto panašu, kad vaizdo įraše – Irano ligoninėje filmuoti vaikai.

Tragiška įrašą lydi kvietimas sekti visą grupės turinį.

Panašiai socialiniame tinkle išplito ir vaizdo įrašas, kuriame rodomas prekybos centro vežimėlį liežuvių liečiantys vyras. Nors prierašas teigė, kad vaizdo įrašas filmuotas greta „Lidl“ prekybos centro, panašu, kad akimirkos užfiksuotos Libane.

Pagrindinė feisbuko grupių problema – atsakomybės už informaciją stoka. Melu pasidalinus žiniasklaidai laukia etinės, o kartais ir finansinės pasekmės. Tuo metu feisbuke nustatyti informacijos šaltinį įmanoma ne visada, o atsakyti už nekokybišką turinį tenka retai.

Milžiniška įtaka

Vasarį visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, buvo aktyviai dalinamasi „dėdės iš Kinijos“ informacija kaip kovoti su koronavirusu. Apie tai rašė ir 15min.

BBC žurnalistai pirmąjį laišką skelbusį įrašą atsekė iki 2 tūkst. narių turinčios socialinio tinklo grupės pavadinimu „Happy People“ (laimingi žmonės).

Iš Jungtinės Karalytsės įrašas iškeliavo į Ganos socialinius tinklus, tada į Indiją ir galiausiai atgal britų salas. Per dvi savaites įrašą skelbiantys asmenys šį papildydavo savomis interpretacijomis.

BBC teigimu, britas vardu Peteris įrašą savo feisbuko anketoje skelbė vasario pabaigoje. Daugiau nei 350 tūkst. feisbuko vartotojų juo pasidalino. Nors pateikta informacija neturėjo jokio medicininio pagrindo, visos planetos faktų tikrintojai susidūrė su viena ar kita laiško forma dešimtimis kalbų.

Peteris BBC žurnalistams teigę manęs, kad informacija – tikra. Šaltiniai atrodė patikimi, o ir įrašo pradžia skelbė, kad informacija dalinasi medicinos akademikas iš Kinijos.

Ta pati žinutė vėliau įgavo kitus pavidalus, tapo jau ne dėdės, o Stanfordo ligoninės valdybos pranešimu ar Kanados medicinos prievaizdų informacija. Lietuvos klaidinanti žinutė taip pat neaplenkė.

Žinutę gimusi vos kelis tūkstančius narių turinčioje feisbuko grupėje keliskart apskrido planetą ir neaišku keliskart davė pradžią naujiems melams.

15min nuotr./Klaidinanti informacija socialiniame tinkle
15min nuotr./Klaidinanti informacija socialiniame tinkle

Dėl šios priežasties bet kokią informaciją socialinio tinklo grupėse reikėtų vertinti atsargiai. Neretai pateikiama medžiaga tėra ciniškas būdas padidinti grupės ar puslapio narių skaičių.

Nėra galimybės apsidrausti ir nuo tyčią melagingą informaciją skleidžiančių piktavalių. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę Europos Sąjungos (ES) kovos su dezinformacija ekspertai skelbė, kad Kremlius aktyviai platina melagingą su COVID-19 protrūkiu susijusią informaciją.

Keliamos abejonės viruso kilme, skleidžiama žinia apie „pasaulio elitų sukurtą virusą skirtą pasiekti slaptų tikslų“, skatinamas nepasitikėjimas mokslu, Europos sveikatos apsaugos sistemomis.

Komentarai: 1

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu
15min tema

Ypatingos

09:00
07:59

Esports namai

URBAN˙/

Metas ruošti automobilį

Parašykite atsiliepimą apie 15min