Po jų surašyti penki protokolai pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą dėl įstatymo nuostatų nevykdymo, praneša Vidaus reikalų ministerija (VRM).
Trečiadienį situaciją dėl greitųjų kreditų bendrovių pinigų srautų kontrolės aiškinosi vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, susitikęs su FNTT ir Policijos departamento atstovais.
„Greituosius kreditus teikiančios įmonės privalo tinkamai identifikuoti savo klientus, kuriems teikia kreditus, FNTT ėmus domėtis, ar šios įmonės turi pasitvirtinę įstatyme numatytas vidaus tvarkas, operacijų registracijos žurnalus, pastebėjome, kad kai kurios įmonės jų neturėjo“, – pe susitikimą sakė FNTT Pinigų plovimo prevencijos skyriaus vadovas Sigitas Šileikis.
Anot jo, atlikus prevencinį darbą, minėtos įmonės pradėjo laikytis Pinigų plovimo prevencijos ir teroristų finansavimo įstatyme numatytų reikalavimų.
Ministras teisėsaugos pareigūnų prašė ir ateityje prevenciškai prižiūrėti, kaip greituosius kreditus teikiančios įmonės laikosi jų veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatų.
„Niekas negali uždrausti žmonėms naudotis greitaisiais kreditais su didžiulėmis palūkanomis, kurios ateityje jiems gali išaugti iki nepakeliamos naštos, tačiau privalome atidžiai stebėti, ar šiuos kreditus teikiančios įmonės dirba su legaliais pinigais“, – VRM pranešime cituojamas ministras R.Palaitis.
Lietuvos banko duomenimis, greitaisiais kreditais šiuo metu naudojasi 6 proc. Lietuvos gyventojų. FNTT duomenimis, dažniausiai žmonės skolinasi po 400–500 litų 30–iai dienų.
