Dabar populiaru
Publikuota: 2020 gegužės 16d. 13:00

G.Nausėdos planas: pinigus duotų ir tiems, kam jie nebūtini – mažiau liks skurdžiausiems

Prezidento pasivaikščiojimas Laisvės alėja
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Prezidento pasivaikščiojimas Laisvės alėja

Prezidentas Gitanas Nausėda palaimino 200 eurų išmokas pensininkams ir pats siūlo išleisti dar pusę milijardo eurų – skirti pinigų vaikus auginantiems žmonėms, laikinai sumažinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą, padidinti neapmokestinamą pajamų dydį (NPD). Kai kurių ekonomistų vertinimu, dalis šių siūlymų geri. Tačiau, tarkime, išmokos visiems senjorams ir vaikams esą nebūtinos. Be to, visa tai – iš skolintų pinigų, kuriuos visiems reikės grąžinti.

Apie tai, kad nevetuos prieštaringai vertinamo Vyriausybės inicijuoto sprendimo skirti vienkartines išmokas senjorams, neįgaliesiems, įvairių šalpos pensijų gavėjams, bei savo siūlymus G.Nausėda penktadienį pristatė viešėdamas Kaune.

Sunkesni laikai atėjo ne visiems

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresniosios ekspertės Ievos Valeškaitės nuomone, prezidento siūlymas dėl GPM mažinimo yra geras.

Jis leistų gyventojų kišenėse palikti daugiau pinigų ir stiprintų viduriniąją klasę.

Asmeninio archyvo nuotr./Ieva Valeškaitė
Asmeninio archyvo nuotr./Ieva Valeškaitė

Tačiau, pasak ekspertės, kyla klausimas, ar šis pasiūlymas turėtų būti laikinas, kaip siūlo G.Nausėda.

I.Valeškaitės teigimu, GPM padidinimas, kuris buvo padarytas sujungiant „Sodros“ įmokas, iš dabartinės perspektyvos gali būti vertinamas kaip klaida ir truputėlį skubotas sprendimas.

Ankstesnis nei planuota NPD didinimas, pasak LLRI ekspertės, irgi yra geras sprendimas.

Anot jos, tai padėtų mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams, prisidėtų prie jų pajamų didėjimo.

Ignoto Kuprio / 15min nuotr./Skurdas
Ignoto Kuprio / 15min nuotr./Skurdas

„Šitie abu sprendimai leidžia tiesiog patiems žmonėms turėti daugiau pinigų, kad daugiau pinigų liktų jų kišenėse ir tai nėra pinigų dalybos. Visi kiti pasiūlymai – ir prezidento pasiūlymas dėl vaiko išmokų – tai yra tokios priemonės, kurios signalizuoja, kad mes galbūt pasiskolinę pinigų pradėjome tokio neatsakingo lėšų leidimo akciją. Nes kalbant apie vaiko išmokas, tai iš esmės jas gaus ir tos šeimos, kurių pajamos dėl koronaviruso nėra sumažėjusios. Tai reiškia jos gyvena, kaip gyvenusios, tiesiog papildomai gaus po 120 eurų“, – pabrėžė I.Valeškaitė.

Visi kiti pasiūlymai – ir prezidento pasiūlymas dėl vaiko išmokų – tai yra tokios priemonės, kurios signalizuoja, kad mes galbūt pasiskolinę pinigų pradėjome tokio neatsakingo lėšų leidimo akciją.

LLRI vyresnioji ekspertė sakė, kad reikia nepamiršti, jog šie pinigai – iš bendro katilo.

I.Valeškaitė akcentavo, kad kai duodame daugiau pinigų tiems, kuriems jie nėra būtini išgyvenimui arba esmingai nepakeičia jų padėties, mažiau lieka tiems, kam jų reikia labiausiai.

„Ir tas pats yra pasakytina apie tą 200 eurų išmoką pensijų ir socialinės paramos gavėjams. Žinoma, galima sutikti, kad pensijos Lietuvoje yra nedidelės. Tačiau esmė yra tame, kad pensininkų pajamos nėra sumažėjusios. Jie kaip tik gauna fiksuotas pajamas.

Šios pandemijos metu, kai nuo karantino pradžios daugiau nei 40 tūkstančių gyventojų liko be darbo, pensijų gavėjai yra kaip ir tokioje saugesnėje padėtyje dėl to, kad jie gauna pensijas, jos nėra sumažėjusios, jų pajamos niekaip nepasikeitė. Tuo metu dirbantiesiems atėjo sunkesni laikai“, – aiškino ekonomistė.

Mato Miežonio / 15min nuotr./Pensininkams atstovaujančių organizacijų mitingas 2018 metais
Mato Miežonio / 15min nuotr./Pensininkams atstovaujančių organizacijų mitingas 2018 metais

Esą papildomai reikėtų remti žmones, kurių pajamos yra mažesnės už minimalias nustatytąsias.

„O ne tiesiog visiems dalinti pinigus paprastuoju būdu“, – mano I.Valeškaitė.

Ne visi sprendimai patinka

Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus Romo Lazutkos teigimu, įprasta, kad kai ekonomika smunka, reikia reaguoti mažinant mokesčius.

Tačiau kartu jis pastebėjo, kad, jeigu mokesčių sistema yra sukonstruota gerai, ji automatiškai prisitaiko prie iššūkių.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Romas Lazutka
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Romas Lazutka

„Jeigu mokesčiai būna gana progresiniai, kai krizės metu žmonės praranda pajamas arba dalį pajamų, jie tiesiog pereina iš tos zonos, kur apmokestinama didesniu tarifu, į apmokestinimo mažesniu tarifu zoną. Ir Lietuvoje iš dalies, tarkime, dabar tas tarifas, kur yra – 32 ir 20 proc., tai tų, kurių pajamos buvo labai didelės ir jie mokėjo netgi nuo dalies pajamų 32 proc., jeigu pajamos sumažėjo, jau 32 proc. nebemoka, moka tik 20 proc. Ir tas pats neapmokestinamas minimumas taip pat veikia, kadangi jis yra diferencijuotas“, – komentavo ekonomistas.

Anot R.Lazutkos, G.Nausėdos siūlomas NPD didinimo paankstinimas – tarsi nieko naujo.

GPM tarifą prezidentas laikinai siūlo mažinti nuo 20 proc. iki 15 proc., taikant jį visų darbuotojų pajamoms iki 3 vidutinių darbo užmokesčių lygio (iki 4000 eurų bruto).

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kirpykla
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kirpykla

VU profesorius priminė, kad pradžioje svarstyta, jog šis tarifas gali būti mažinamas visiems, dėl ko labiausiai išloštų uždirbantys daugiausia.

„Dabar kai neapmokestinamą minimumą paankstina ir apriboja tiems, kurių algos yra didesnės, tai negalima taip kritikuoti, kad yra paremiami turtingesni. O bendra kryptis mažinti apmokestinimą, kad didėtų vartojimas, yra tikslinė priemonė, tipiška gana“, – sakė R.Lazutka.

Bendra kryptis mažinti apmokestinimą, kad didėtų vartojimas, yra tikslinė priemonė, tipiška gana.

Siūlymo išmokėti vienkartines išmokas už vaikus ekonomistas teigė taip pat nepalaikantis.

R.Lazutka svarstė, kad inicijuodamas papildomų pinigų skyrimą šeimoms su vaikais G.Nausėda bando taisyti spragą, kurią padarė Seimas palaimindamas 200 eurų išmokas pensininkams.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Naujosios Vilnios vaizdai
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Naujosios Vilnios vaizdai

„Kaip suprantu, prezidentas irgi nelabai patenkintas ta Seimo iniciatyva dėl 200 eurų. O aš tai visai nepatenkintas tokiais metodais. Todėl kad, mano nuomone, reikia konsoliduoti ar stiprinti pačią gerovės valstybę.

Ir iš prezidento pusės tai labai tiktų priminti, kad krizėje ta gerovės valstybės idėja niekur neturėtų pasimesti. Priešingai – kaip tik krizė ir parodo, kad gerovės valstybė turi suveikti. Jeigu ji nesuveikia kuriose nors srityse, tai tiesiog tose srityse tą gerovės valstybę reikia sustiprinti“, – įsitikinęs VU profesorius.

Kaip suprantu, prezidentas irgi nelabai patenkintas ta Seimo iniciatyva dėl 200 eurų. O aš tai visai nepatenkintas tokiais metodais.

Kaip pavyzdį R.Lazutka minėjo „Sodros“ mokamas ligos išmokas, kurios esą visada veikia gerai.

Koronaviruso pandemijos metu teisę į laikino nedarbingumo išmoką turi ne tik sergantieji ar sergančius vaikus prižiūrintys žmonės, bet ir tėvai, kurių atžalos uždarius mokyklas bei darželius priversti būti namuose. Išmokos dydis, ekonomisto vertinimu, yra adekvatus.

„Tai ta sistema buvo gerai sukonstruota, ji suveikė. O jeigu turime nedarbo atvejų, tai mes ir gerais laikais turėjome didžiulę problemą su nedarbo draudimu“, – akcentavo R.Lazutka.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Karantinas Vievyje
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Karantinas Vievyje

Anot jo, negerai, kad nedarbo išmoka mokama tik tiems, kas dirbo bent metus.

Ji skiriama devyniems mėnesiams, kas tris mėnesius vis mažinama, be to, tik kas trečias bedarbis ją gaudavo. Todėl šią sistemą, ekonomisto vertinimu, būtina keisti.

Kitose šalyse, kur nedarbo išmoka sudaro 60–70 procentų buvusios algos, jas gaunantiems darbo netekusiems žmonėms jokių vienkartinių „injekcijų“, subsidijų, R.Lazutkos teigimu, nereikia.

Panašiai ir su pensininkais.

„Didelės dalies pensijos yra neadekvačios. Vidutinė pensija nesiekia 400 eurų. Jeigu ji būtų 550–600 eurų, tai vėl nieko nereikėtų krizės metu pensininkams dalinti“, – komentavo ekonomistas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Skurdas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Skurdas

Skolas reikės grąžinti

Tiek Seimo palaiminti, tiek G.Nausėdos siūlomi sprendimai koronaviruso pandemijos pasekmėms sušvelninti kainuos milijardus eurų.

Ar tai pakeliama našta valstybei?

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vilnius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vilnius

I.Valeškaitė pastebėjo, kad suplanuotas biudžetas šiemet nebus surinktas.

„Visa tai yra daroma iš skolinamų pinigų. Tas skolas reikės grąžinti ir reikės grąžinti tiems patiems gyventojams. Turėtų būti tikslas suvaldyti krizę, neleisti jai įsisiūbuoti. Dabar tarsi ta krize prisidengiant prasidėjo šitos pinigų dalybos. Bet mes žinome, kad rinkiminiais metais pagundos atpalaiduoti vadžias yra itin didelės ir turbūt nereikėtų bandyti po krizės skėčiu paslėpti tokių visokių bandymų. Ir visgi reikia net ir blogiausiu metu elgtis atsakingai su mokesčių mokėtojų lėšomis“, – pažymėjo LLRI vyresnioji ekspertė.

Visa tai yra daroma iš skolinamų pinigų. Tas skolas reikės grąžinti ir reikės grąžinti tiems patiems gyventojams.

R.Lazutkos manymu, skolintis Lietuvai yra pakeliama.

Jis minėjo, kad mūsų šalies skolinimosi reitingai yra aukšti, nes neturime didelės valstybės skolos, biudžetai iki krizės buvo subalansuoti ar pertekliniai, pavyzdžiui, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo.

Tačiau ekonomistas pabrėžė, kad skolintas lėšas reikia naudoti racionaliai.

Tarkime, vienkartines išmokas numatyti ne visiems be išimties pensininkams. Jas riboti dirbantiems pensininkams, senjorams-verslininkams, gaunantiems kelias nemažas pensijas asmenims.

Ignoto Kuprio / 15min nuotr./Skurdas
Ignoto Kuprio / 15min nuotr./Skurdas

Tuo pačiu didinti paramą skurdžiausiems asmenims. Pavyzdžiui, bedarbiams, negaunantiems nedarbo išmokos.

„Yra skurstantis, bet jam parama maksimali bus 130 eurų. Vis tiek jis negali pragyventi. Valstybė skolinsis pusę milijardo, o žmogus gaus 130 eurų ir jis turi pragyventi. Arba labai dažnas dabar primenamas pavyzdys – pavyzdžiui, motina turėjo neįgalų sūnų ar dukrą, mažiausiai 15 metų slaugė, neužsidirbo „Sodros“ pensijos, nesukaupė stažo, gauna šalpos pensiją 210 eurų. Tai ką reiškia jai vienkartiniai 200 eurų? Aišku, jai svarbu, bet jos padėties nepagerina. Ir, nepaisant to, kad valstybės pasiskolino pusę milijardo, tai jai pensijos nepadidina“, –akcentavo R.Lazutka.

Yra skurstantis, bet jam parama maksimali bus 130 eurų. Vis tiek jis negali pragyventi. Valstybė skolinsis pusę milijardo, o žmogus gaus 130 eurų ir jis turi pragyventi.

Komentarai: 22

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

06:47
17:02

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis

Video

00:20
01:04
01:42

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min