Režisierius neslėpė, kad ruošiantis renginiams ir puošiant miestą dirbti teko ir naktimis, ypač prieš šventės atidarymą. „Kabinome paukščius, kasas, kurios simbolizuoja tautos vienybę, susijungimą. Šios dekoracijos šeštadienį bus ir Vingio parko estradoje“, – pasakojo G.Padegimas. Anot jo, kuriant šventę dirba milžiniškas būrys žmonių. „Dirbame su daugybe žmonių iš visos Lietuvos, džiaugiamės, kad kol kas oras gražus. Norėtųsi, kad šiluma pasiliktų ir sulaužytume lietaus tradiciją“, – linksmai kalbėjo režisierius. Jis tvirtino turintis stiprią savo Dainų šventės viziją. „Noriu, kad žmonės viską matytų tarsi vaiko akimis iš paukščio skrydžio“, – pats stebėdamasis savo lyriškumu šypsojosi G.Padegimas.
Reikia įsileisti šventę
Paklaustas, ką mano apie tuos, kam šventė neatrodo svarbi ar įdomi, režisierius buvo kategoriškas. „Manęs jie nedomina, jei nenori būti, tegul keliauja į Sacharos dykumą ir sėdi ten smėlynuose. Su renginiu dirba ir jame dalyvauja tiek žmonių, kad nė nesuskaičiuosi, o visų dalyvių net priimti negalėjome, į estradą dainininkai nebetelpa. Net žmonės prieš daugelį metų emigravę į užsienį atvažiuoja. Atvažiuoja ir jų vaikai, anūkai“, – kalbėjo G.Padegimas. Jo teigimu – Tūkstantmečio dainų šventė – Lietuvos tapatumo šventė, o didžiuotis ja galima dar ir dėl to, kad ji pripažinta UNESCO kultūros paveldu.
„Net didžiausi skeptikai turėtų rasti sau kažką įdomaus. Šurmuliuos visas miestas – vyksta daug įvairių renginių, prisimenama tautos istorija, tereikia užsikrėsti šventine nuotaika“, – skatino režisierius.
Paukščiai su meile
Vienas šios Dainų šventės akcentų – gausybė lankstytų popierinių paukščių. Jie – tūkstančių vaikų dovana, o ant paukščių surašyti gražūs linkėjimai – tikroji meilė Lietuvai.
„Pas mus jų maišų maišai. Paukščius vaikai su meile lankstė visoje Lietuvoje, kaimo mokyklose, jie buvo lankstomi net Los Andžele, kad atvyktų pas mus ir būtų padovanoti visiems Lietuvos žmonėms“, – sėkminga paukščių idėja neabejojo G.Padegimas.
Režisierius neslėpė, kad pirmasis jausmas, kurį patyrė, kai jam buvo pasiūlyta režisuoti Dainų šventės renginius, buvo nuostaba. „Esu teatro režisierius, turiu daugybę darbų skirtinguose teatruose, dirbu pedagogu. Tačiau man labai patinka režisuoti lauke, o rengėjai žinojo, kad man nesvetima tautinė tradicija, o lietuvių kultūra artima“, – sakė jis.
Svarbiausia – pajusti šventę
Lietuvai linkiu amžių sutartinės. Susitarimo su savimi, su savo artimu, o tada ir su kitais. Mes norime visko, negalime apsispręsti. Reikia, kad kiekvienas suvoktume būties prasmę ir nesivaikytume chimerų.Pasak G.Padegimo, visai nesvarbu, kad kažkas Tūkstantmetį sutiks ne Vilniuje, svarbiausia – pajusti šventę. „Prašau pajusti šventę savo širdyje, tegu kiekvienas prisimena, kad šeimoje turi žmonių, kurie statė Lietuvą, galbūt kažkas buvo kaimo mokyklos mokytojas, knygnešys, partizanas, kareivis ar aktorius“, – ragino režisierius. Anot jo, kiekvienas gali sukurti šventę. „Prašome visų, kad liepos 5-ąją dainuotų himną, o liepos 6-ąją padėtų gėlių ant kapų. Nebūtinai ant iškilių žmonių, kiek dar nežinomų kūrė Lietuvą! Pagerbkime partizanus, mokytojus, prosenelius. Nereikia rožių, skinkite gėlių iš savo sodelių, pievų. Juk tų žmonių tūkstantį metų svajota, kurta“, – skatino G.Padegimas.
Kuriamas tūkstantmečio albumas
Visuomeninis projektas LT 1000 siekia originaliai įamžinti Lietuvos tūkstantmetį. Nuo 2007-ųjų šalies gyventojai, taip pat lietuviai, išsibarstę po kitas valstybes, kuria unikalią dovaną sau, savo vaikams ir visam pasauliui – rekordinio dydžio vienetinį spalvotą Lietuvos žmonių portretinių nuotraukų albumą. Organizatorių teigimu, jis prisideda kuriant tautos bendrumo jausmą ir leidžia kiekvienam lietuviui įdomia forma prisijungti prie bendros Tūkstantmečio šventės. Didžiausios lietuviškos knygos kūrimas savo kulminaciją pasieks Lietuvos Tūkstantmečio dainų šventės metu, todėl organizatoriai laukia visų Dainų šventės dalyvių LT 1000 palapinėse, kur kiekvienas tautietis galės nusifotografuoti portretų albumui.
Ateik ir įsiamžink:
Liepos 3d. Vingio parke 14:00–20:00 val.
Liepos 4d. Sereikiškių parke 9:00–21:00 val.
Liepos 5d. Žalgirio stadione 18:00–22:00 val.
Liepos 6d. Vingio parke 12:00–21:00 val.
Lietuvos Tūkstantmečio dainų šventės „Amžių sutartinė“ programa
Liepos 3 d.
17 val. Moksleivių dainų diena „Skambantys vaikystės sodai“ Vingio parke.
18 val. Kanklių koncertas „Skambėkite, kanklės“ Šv. Jonų bažnyčioje (Šv. Jono g. 12).
Liepos 4 d.
10 val. Folkloro diena „Žemynėle, žiedkelėle“ Sereikiškių parke ir pilių teritorijoje.
12 val. Žemės Lietuvos supylimas Katedros aikštėje.
15 val. Žemės atminties budinimas ant Gedimino kalno.
19 val. Pabaigos koncertas ir vakaronė Sereikiškių parke.
20 val. Pučiamųjų orkestrų koncertas „Vario audra“ Kalnų parke*.
Liepos 5 d.
18 val. Jungtinis mėgėjų teatrų spektaklis „Amerika pirtyje“ Lietuvos rusų dramos teatre
(J.Basanavičiaus g. 13).
21 val. Šokių diena „Laiko brydėm“ Žalgirio stadione (Rinktinės g. 3)*.
Liepos 6 d.
13.30 val. Dainų šventės dalyvių eitynės į Vingio parką nuo Katedros aikštės Gedimino prospektu, V.Kudirkos, Z.Sierakausko, M.K.Čiurlionio gatvėmis.
16.15 Tūkstantmečio „Vienybės medžio“ įamžinimas Vingio parke.
17 val. Dainų diena „Tūkstančio aušrų dainos Lietuvai“ Vingio parke.
*Mokami renginiai:
Liepos 2 d. 22 val. Ansamblių vakaras Kalnų parke, bilietų kaina 20–80 Lt.
Liepos 4 d. 20 val. Pučiamųjų orkestrų koncertas Kalnų parke, bilietų kaina 20–40 Lt.
Liepos 5 d. 21 val. Šokių diena Žalgirio stadione, bilietų kaina 20–120 Lt.
Bilietus galima įsigyti Bilietai.lt kasose ir internetu
