-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti
2017 06 13

Gabrielius Landsbergis siūlo aukoti švietimo ir mokslo ministrę

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis sako, kad „valstiečiai“ negalėtų svajoti apie geresnę opoziciją. Jis mano, kad Sauliui Skverneliui, jei šis ruošiasi tapti prezidentu, pats laikas imtis esminių darbų ir dėl jų net aukoti ministrus. Pirmiausia, net savų paramos neturinčią švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę. Tačiau kol kas G.Landsbergis sako matantis tik norą kovoti dėl visko ir su visais.
Gabrielius Landsbergis
Gabrielius Landsbergis / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

– Kas per pusmetį, jūsų vertinimu, opozicijos darbe reikšmingiausio buvo nuveikta?, – 15min pasiteiravo G.Landsbergio.

– Manyčiau, kad mums pavyko įtvirtinti nuostatą, kad opozicija nėra skirta tik kritikavimui ir griežtam oponavimui bet ko, kas ateina į darbotvarkę. Kad ji lygiai taip pat dalyvauja priimant valstybei svarbius sprendimus. Manau, kad tai labai svarbu. Mes esame pasirengę balsuoti už įstatymų projektus, jei jausime, kad esame į juos įtraukti. Norime būti išgirsti, norime atrasti save tuose įstatymų projektuose ir, manau, kad daugeliu atvejų tai pavyko padaryti.

– Kuriais klausimais buvote išgirsti?

Sauliui Skverneliui reikia labai daug dirbti Seime, telkti daugumas, skirtingus žmones. Bet jis to nedaro.

Viskas prasidėjo nuo vaiko teisių apsaugos klausimų, kai buvo derybos visame Seime. Atsimenu, kad tuomet ir su Agne Širinskiene buvome susėdę ir įvyko pirmoji diskusija, kur siūlėme ieškoti ne skirtumų, o bendro darbo galimybių ir kompromisų.

Vėliau atrodė, kad galima ir aukštesniu lygiu kalbėtis, kad galime sutarti dėl strateginių darbų. Frakcijoje apsitarėme, ką galime remti Vyriausybės darbe. Vienas iš pavyzdžių – aukštasis mokslas. Apsisprendėme išreikšti paramą Vyriausybei. Tai daug kam buvo netikėta, kaip čia opozicija remia Saulių Skvernelį. Aiškinome, kad remiame darbus, ypač, jei kryptis yra ta pati, kokia nurodyta mūsų programoje. Išsakėme paramą urėdijų pertvarkai, keletui kitų smulkesnių projektų, pavyzdžiui, dėl dvigubos pilietybės, kur bandėme vienyti kone visą Seimą. Deja, tenka pripažinti, kad daugelis dalykų pradėjo byrėti.

– Kas tai lėmė? Jūsų flirtas su Sauliumi Skverneliu kurį laiką atrodė lyg neoficialios koalicijos darbas. Dabar pradėjote mėtytis kandžiomis replikomis vienas kito atžvilgiu ir ta draugystė lyg aptirpo. Kas nutiko?

Manau, kad tam buvo ir objektyvių, ir subjektyvių priežasčių. Kad Seime aiškios valdančiosios daugumos nėra, turbūt jau matyti ne tik opozicijai. Nė vienu klausimu valdantieji nėra tikri, kad pakaks balsų. Tai pirmą kartą pasimatė, kai Algirdas Butkevičius pasakė, kad jis už urėdijų reformą nebalsuos. Tapo aišku, kad nuo tada kiekvienu klausimu „valstiečiams“ reiks ieškoti paramos, o Tėvynės sąjunga gali būti ta frakcija, kuri taps koja, į kurią bus galima atsiremti.

Kodėl dabar tas požiūris pasikeitė? Aš manau, kad tokia pozicija yra labai sudėtinga politiškai. Čia reikia labai daug išminties ir politinės diplomatijos norint teisingai plaukti tokiu vandeniu. Sauliui Skverneliui reikia labai daug dirbti Seime, telkti daugumas, skirtingus žmones. Net mūsų frakcija nėra visais klausimais vieninga, pavyzdžiui, dėl trijų raidžių nuomonės skiriasi. S.Skvernelis, jei mano, kad šis klausimas labai svarbus geopolitiškai ir Lietuvos santykiuose su Lenkija, turi kalbėtis ir su mūsų frakcija, ieškoti paramos. Bet jis to nedaro. Tikėtis, kad Seimas tiesiog natūraliai susitelks ir balsuos už jo pasiūlymus, yra sudėtinga. Gal tai politinės diplomatijos ir politinio proceso suvokimo stoka.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis

– Tai pasakė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė savo metiniame pranešime. Kartu ji daugelį reformų pavadino imitacinėmis. Tačiau jūs prie tų imitacijų taip pat prisidedate savo parama. Na, kad ir aukštojo mokslo reformos planas. Jis sulaukė jūsų balsų.

– Taip. Nepaisant S.Skvernelio kandžių replikų mums, mes balsavome už tą projektą, nes iš principo tai būtų žingsniai teisinga kryptimi. Netgi, aš turiu pasakyti, kad tai būtų ambicingas žingsnis.

Mes tarpusavyje svarstėme, kad pertvarka galėjo būti daroma šiek tiek kitaip. Tas planas galėjo būti suskirstytas etapais. Pavyzdžiui, pradedant nuo stipriausių universitetų ir einant toliau. Šiandien visa diskusija yra apsivertusi aukštyn kojom, nes diskutuojama apie silpniausius. Tokiu būdu diskusija tampa sunki ir mažai prasminga. Premjeras neprisiima lyderystės už šį projektą. Jis vaidina, kad niekas dar nepasikeitę, nors visiems akivaizdu, kad jo projektas jau yra griuvęs. Padėtis yra labai keista. Yra betvarkės, politinio chaoso nuojauta. Kas vairuoja valstybės laivą, visai neaišku.

Valstybės vadovas turi pasakyti, ne tik, kas blogai, bet ir kas už tai atsakingas. Jei ne pats valstybės vadovas, tai kas? Kurie pareigūnai?

Būtent to man trūko prezidentės metiniame pranešime. Pasakymo, ką prezidentė žada dėl to daryti. Valstybės vadovas turi pasakyti, ne tik, kas blogai, bet ir kas už tai atsakingas. Jei ne pats valstybės vadovas, tai kas? Kurie pareigūnai? Kas bus daroma toliau? Jei aukštojo mokslo reforma neįvyks, tai kas laukia toliau? Ar tai reiškia, kad prezidentė pasirengusi kalbėti apie nepasitikėjimą švietimo ir mokslo ministre? Ar tiesiog sėdėsime ir po metų vėl kalbėsime, kad situacija tragiška? Be prezidentės įsitraukimo, bijau, čia nieko nepavyks padaryti. Aš manau, kad šalies vadovė galėtų susitikti ir su universitetų vadovais ir tarti lemtingą žodį.

– Jei prezidentė nutartų, kad švietimo ir mokslo ministrė dirba blogai, matyt, „valstiečiai“ ją nesunkiai paaukotų, nes jau dabar ją patys ignoruoja. Tik ar tai duotų impulsą reformai?

– Aš manau, kad geriau jau tada yra aukoti. Nepriklausomai nuo asmenybės. Mano požiūris į Jurgitą Petrauskienę tegul nebūna čia lemiamas, bet ministras, kuris turėtų Seimo didžiausios frakcijos pasitikėjimą, būtų kur kas veiksmingesnis. Gal jie eitų tada ir jungtų Aleksandro Stulginskio universitetą (ASU) su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) ir sakytų, kad tai jų esminis darbas?

Mes galėtume kritikuoti išsijuosę, sakyti, kad tai juokinga reforma, bet tada būtų aišku, kas vyksta ir kieno yra atsakomybė. Dabar yra tokia patinė būklė, kai nei ten – nei ten. Ministrė lyg pateikė reformą, Seimas turi savo reformą, nieko nevyksta ir visi šypsosi kalbėdami apie tai, kad yra vieningi. Nors akivaizdu, kad nei jie vieningi, nei jie žino, ką daro, nei kas nors lieka už tai atsakingas. Aš prezidentės nepasitikėjimą švietimo ir mokslo ministre išgirdau. Bet kas toliau? Ar tai reiškia, kad jai dar suteikiamas langelis pamėginti, ar tai jau yra viskas? Tas klausimas turi būti iškeltas ir prezidentė į jį taip pat turi atsakyti.

Mano požiūris į Jurgitą Petrauskienę tegul nebūna čia lemiamas, bet ministras, kuris turėtų Seimo didžiausios frakcijos pasitikėjimą būtų kur kas veiksmingesnis.

– Dėl alkoholio kontrolės prezidentė taip pat pažėrė valdantiesiems daug kritikos, bet paskui pati pasirašė Seimo priimtas pataisas. Jūsų frakcija čia taip pat vaidino svarbų vaidmenį, nes padėjo daugumos nesurinkusiems valdantiesiems pakeitimus priimti. Kodėl taip elgėtės?

– Prezidentė turbūt atliepė visuomenės nuotaikas. Pasirašė, nes supranta, kad pokyčių tikrai reikia. Tačiau pasakius A, reikia pasakyti ir B.

Akivaizdu, kad ministras Aurelijus Veryga yra vieno klausimo ministras. Nors sveikatos sistemoje bėdų pilna visur, kur bedursi pirštu. Tačiau nekalbama nei apie rezidentų algas, nei apie kyšius, nei konkrečiai apie vaistų kainas. Dabar ministras pasiėmė alkoholizmo problemą ir tik vieną jos dalį – draudimus. Tai labai labai siauras požiūris.

O dėl amžiaus mes palaikysime kompromisinį variantą. Mūsų programoje 20 m. amžius buvo susietas su specializuotomis parduotuvėmis. Mano asmeninis požiūris yra toks, kad reikia siekti nustumti nuo žmonių stipriuosius alkoholinius gėrimus, kurie kenkia labiausiai. Danija, Belgija leidžia silpną alų gerti nuo 16 metų. To neskatinčiau daryti Lietuvoje, tačiau suprantu logiką, kad žinant, jog žmogus ieškos alkoholio, vagą reikia kreipti prie mažiau žalingų produktų, o ne viską uždrausti.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis

– Ramūnas Karbauskis savo ruožtu ketina dar rudenį teikti siūlymą dėl specializuotų parduotuvių. Tokios buvo jūsų programoje, tai jums teks rinktis, arba palaikyti sprendimą, arba balsuoti prieš savo pačių programoje išdėstytas nuostatas?

– Mes pasisakome už specializuotas parduotuves. Vienintelis klausimas, kokiu būdu jos bus kuriamos. Aš pats esu svarstęs, kad galbūt licencijavimo tvarkos pakeitimas būtų vienas iš galimų būdų. Dabar prekybos alkoholiu licencijos nekainuoja beveik nieko. Kas nori, tas gali prekiauti. Jei licencija pradėtų kainuoti realius pinigus ir tokius, kad stipriausiu alkoholiu galėtų prekiauti tik didieji prekybos centrai, tai irgi būtų skaidrus sprendimas.

O tarkim, 3,5 proc. alkoholis galėtų būti traktuojamas kaip maisto prekė, kaip Suomijoje ar Švedijoje, kur toks alkoholis parduodamas šalia kefyro. Tai mano asmeninis požiūris. Kitas variantas aprašinėti labai konkrečiai, kas yra specializuota parduotuvė, kokie įėjimai į ją, kokios kameros ir taip toliau. Tikiuosi, kad Tėvynės sąjunga bus pakviesta į diskusiją, o pasiūlymas nebus pagimdytas Vyriausybės koridoriuose pusiau slapta su spaudimu priimti, nes jūs taip rašėte. Taip, rašėme, bet geriausio kelio tai padaryti galima paieškoti.

– Kada pastarąjį kartą asmeniškai buvote susitikęs su premjeru S.Skverneliu? Anksčiau jūsų tokie pasimatymai buvo tapę įprastais. Gal su jumis premjeras aptarė rengiamą mokesčių pertvarką?

– Ne, neaptarė. Tiesą sakant, aš noriu pabrėžti, kad S.Skvernelis ir anksčiau pasakė netiesą, kai pareiškė neva Tėvynės sąjunga buvo išsakiusi paramą Alkoholio kontrolės įstatymui. Tai yra visiška netiesa. Mes nesame su juo apie tai kalbėję. Aš nepuoliau tada reaguoti, bet taip nebuvo.

S.Skvernelis ir anksčiau pasakė netiesą, kai pareiškė neva Tėvynės sąjunga buvo išsakiusi paramą Alkoholio kontrolės įstatymui. Tai yra visiška netiesa. Mes nesame su juo apie tai kalbėję.

Dėl mokesčių taip pat nesame kalbėję. Vienintelis dalykas, kad mūsų ir „valstiečių“ programos mokesčių klausimu buvo beveik žodis žodin panašios. Ir aš labai labai apgailestauju, kad „valstiečiai“ atsitraukė dėl savo siūlymo jungti darbdavio ir darbuotojo mokesčius. Taip būtų išskaidrinta sistema, atsirastų platesnės galimybės taikyti neapmokestinamų pajamų dydį. Tai, kas yra dabar daroma, nei teisinga, nei išmintinga. Šen ten po trupinį, grūdelį ir tai pavadini mokesčių pertvarka, bet taip nėra.

– Bet gal jūs iki šiol leidote taip elgtis „valstiečiams“, kad jie daugeliu klausimu manė, jog turi jūsų palaikymą be konkrečių nuostatų suderinimo?

– Mes nuo pradžių sakėme, kad turime dalyvauti nuo pat projekto kūrimo starto. Juk ir konsultacijos po rinkimų labiausiai strigo dėl to, kad mes buvome pasiruošę diskutuoti iš esmės. Nebus taip, kad ten maždaug kažką taip darysime. Ir mes maždaug taip, tai gerai. Manėme, kad reikia tartis dėl detalių. Pavyzdžiui, tose konsultacijose buvo prabilta apie valstybinį banką. Aš sakiau, kad niekaip mes negalime pasirašyti po valstybiniu banku, nes esame griežtai prieš. „Tai nesvarbu, tai eikime tolyn“. Aš negaliu eiti tolyn neaptaręs detalių. Jei toks pats mąstymas porinkiminis dar gyvas, tai jis jau tada nebuvo teisingas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Liepa Želnienė ir Gabrielius Landsbergis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Liepa Želnienė ir Gabrielius Landsbergis

– Kas, jūsų akimis, dabar yra opozicijos lyderis Seime?

– Oficialaus neturime, bet kažkokiu būdu per pastaruosius mėnesius svarbiausiais klausimais visai opozicijai pavyksta susitarti beveik vieningai. Mes turime gerą bendrą opozicinį veikimą. Aišku, aš čia esu subjektyvus. Bet man atrodo, kad su liberalais turime ryšį ir gerai susiformavę yra santykiai, su „Tvarka ir teisingumu“ irgi, kiek mums reikia, darbine tvarka randame sprendimus. Tik opozicijos sąvoka jau yra platesnė. Socialdemokratai, būna, subalsuoja, kaip opozicija. Vadinamoji S.Skvernelio frakcija balsuoja su opozicija. Tai labai sunku yra apibrėžti, kas tiksliai šiandien yra opozicija.

– Vis dėlto opozicijos lyderio rinkimai jau pamirštas reikalas?

– Jeigu Seimo nariai kada nors nuspręstų, kad opozicijos geresniam darbui jis reikalingas, tai prie to klausimo grįžtume. Tik aš pats to proceso nepradėsiu.

– Bet ar nebus taip, kad rinkėjų akyse po ketverių metų būsite suvokti kaip neoficialus koalicijos partneris ir teks prisiimti atsakomybę už „valstiečių“ nuveiktus ar nenuveiktus darbus?

– Manau, kad mes aiškiai pasakome, kad esame už darbus. Aš nenoriu atsitraukti, nors gal būtų buvę populiariau elgtis, kaip daug kas patarinėjo man socialiniuose tinkluose, ir visai nedalyvauti Alkoholio kontrolės įstatymo svarstymuose. Neva ne mūsų problema. Ne mes valdžioje, esą galime atsitraukti ir būti pasyvūs stebėtojai. Aš negaliu taip. Tai nėra atsakinga. Galbūt taip, teks dalį atsakomybės prisiimti, gal ne visi manys, kad tai teisinga, bet man neatrodo, kad opozicijos darbas tik oponuoti. Europos Parlamente aš mačiau visai kitokią praktiką. Ten net radikalai dalyvauja procese. Būtų neatsakinga nedalyvauti.

Turbūt geresnę opozicijos nei dabar būtų sunku rasti.

Keista, kai dabar S.Skvernelis išeina į kovą sakydamas, kad didžiausia blogybė yra opozicija. Tai yra juokinga. Turbūt geresnę opozicijos nei dabar būtų sunku rasti.

Man atrodo, kad pirmiausia reiktų susitvarkyti savo kieme. Panaikinti opoziciją viduje savo frakcijos, tarp Vyriausybės narių. Dabar atrodo, kad ir su Mykolo Majausko metimu iš Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininko pareigų skelbiamas karas konservatoriams. Bet ar tai tikrai išmintinga atidaryti dar vieną frontą, kai daugumos neturi? Kad nėra daugumos yra pripažinęs ir S.Skvernelis, ir R.Karbauskis. Jie sakė: „Mes neturime daugumos“. Taip, jūs neturite daugumos. Tą mato visi. Dabar turbūt net tie, kurie mažiausiai domisi politika, tai mato. Aš esu pasakęs R.Karbauskiui praėjusią savaitę, kad bus labai nedidelis laimėjimas pakeisti Mykolą, nes mes, kaip dirbome toje srityje, taip ir dirbsime.

Iš valdančiųjų ateina ir dar iniciatyvų, kur jie renka parašus dėl specialiosios tyrimų grupės įsteigimo, kur jie norėtų socialdemokratų ryšius patyrinėti, nes neva po Mindaugo Basčio komisijos yra papildomos medžiagos. „Valstiečiai“ pamanė, kad ją būtų galima paanalizuoti. Gal ir taip, turbūt ir reikia, jei yra žinių kažkokių, bet socialdemokratai, žinoma, nepasirašys, todėl parašų ateina pas mus. Tai reiškia viena ranka jie prašo pagalbos, nori bendradarbiauti, o, kita vertus, kovoja kovas, kurios neišmintingos.

– Ar tokie sprendimai, kai siūloma tirti koalicijos partnerius, logiški? Taip juk galima tiesiu taikymu į mažumos Vyriausybę nukeliauti.

– Būtent. Ir kam? Dėl manęs tegul tiria. Gal jie žino, ko aš nežinau. Gal A.Širinskienė gavo kažkokią slaptą VSD medžiagą, kur yra siaubingi dalykai, taip, pritariu, reikia ištirti. Bet, kita vertus, dar vienas frontas atsidaro, tuoj išeis į kovą su visais. Ar neišeis taip, kad kova tik dėl kovos? O kokie darbai bus padaryti? Ką jie padarys su visais susipykę dėl nežinia ko? O kai reikės balsuoti, kas ateis?

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis

– O gal visai nereikia jiems tų kitų darbų, alkoholio klausimu pliusas užsidėtas, o su kitais dalykais kaip Dievas duos? Pasinaudos neatremiamu argumentu, kad trukdoma dirbti?

– Tai būtų blogiausia, kas galėtų nutikti Lietuvai. Dar ketveri prarasti metai. Juk jau praėjusioje kadencijose visos tarptautinės organizacijos rodė penkias sritis, kur reikia sukandus dantis priimti sprendimus, net, jei teks basomis eiti per stiklą. Algirdas Butkevičius įstengė priimti tik Darbo kodeksą.

Jei tokiais pačiais principais pradės vadovautis S.Skvernelis, tai bus labai liūdna. Gal tai lemia kalbos apie galimą jo prezidentavimą, ko jis nepaneigė, visi skaičiuoja, kad nepaneigimas ir aukšti reitingai reiškia, kad jis turi kryptį dalyvauti rinkimuose. Tačiau mesti Vyriausybę dėl prezidento rinkimų nepadarius jokio reikšmingo darbo? Kaip save pristatyti visuomenei? Aš mėginau, bet man nepavyko? Mėginai ką, konkrečiai?

Koks reikšmingiausias darbas? Šiek tiek patrupinti mokesčiai? Bandymas sujungti ASU su VDU? Ir dėl to atsistatydinsi? Na, net Rolandas Paksas rimčiau atrodė.

Aš pasigendu ir profesionalų Vyriausybės profesionalumo. Atėjimo į Seimą su konkrečiais siūlymais ir pareiškimu, kad aš, kaip profesionalas, manau, kad to reikia. Tegu tada Seimas sprendžia – reikia, ar ne.

Ir padarykit taip, kad tai būtų jūsų išlikimo sąlyga. Tada ir S.Skvernelis turėtų priežastį išeiti, jei ta teorija, kad jis pasitrauks iš Vyriausybės artėjant prezidento rinkimams, yra teisinga. Jis galės tada pasakyti, kad mėgino padaryti svarbias reformas. Su dabartiniu chaosu, kuris vyksta, tai ką jis mėgino padaryti? Koks reikšmingiausias darbas? Šiek tiek patrupinti mokesčiai? Bandymas sujungti ASU su VDU? Ir dėl to atsistatydinsi? Na, net Rolandas Paksas rimčiau atrodė.

– Pats užsiminėte apie prezidento rinkimus. Jūsų partija kalbėjo apie atvirus kandidatų rinkimus. Kada ir kas juose dalyvaus?

– Labai ankstyvas klausimas, bet taip ir bus. Esame užsibrėžę ir nebeturime galimybės atsitraukti, nes per suvažiavimą buvo pakeisti partijos įstatai ir kandidatus į prezidentus privalomai nusprendėme rinkti atviruose rinkimuose. Manau, kad mes turėsime du-tris kandidatus tikrai. Neatmetu galimybės, kad bus ir tokių, kurie visai nieko bendra su partija iki šiol neturėję.

Bet čia tik teorinis mano pasvarstymas. Kol kas yra tik pasvarstymai viešojoje erdvėje, visi žinome tas pavardes. Žygimantas Pavilionis yra sakęs, kad neatmeta galimybės. Bet kol kas dar čia kaip vandens bandymas. Dar niekas nesimaudo, nešoka į ežerą, tik pirštais žiūri, ar nebus šalta. Greičiausiai patys mūsų rinkimai vyks 2018 m. antroje pusėje, kai jau rimčiausi visi žmonės bus sau uždavę klausimą, ar jie tikrai dalyvauja, ar ne. Jei S.Skvernelis trauksis iš Vyriausybės, tai turbūt irgi panašiu metu. Juokauju, nežinau.

– Kokia dabar situacija apskritai Tėvynės sąjungoje? Pavadinimo trumpinimas pamirštas, apie skilimus kalbų nebėra?

– Pavadinimo keitimo nepamiršome, bet su tuo neskubame, ruošiami dokumentai, kaip turėtų vykti apklausos svarbiausiais klausimais partijos viduje. Einame prie to neskubėdami.

Iš tikrųjų dabar džiaugiamės partijos susitelkimo momentu. Po partijos pirmininko rinkimų jaučiasi vienybė ir darbas viena kryptimi. Dabar tikrai per trejus mano vadovavimo partijai metus, man atrodo, kad labiausiai sutelkta bendruomenė esame. Aš nebijau skirtumų. Štai diskusijoje dėl pavardžių vėl išlenda skirtumai, bet tai nieko naujo. Vyksta normali diskusija. Tol kol, niekas kirviais nesisvaido ir kalavijais nemojuoja, o diskutuoja politiškai, tai aš esu už debatus. Gal to pasekmė bus kompromisas?

– Po rinkimų kalbėjote, kad prie vieno stalo su socialdemokratais niekada nesėsite, nebent jų partija atsinaujins. Socialdemokratų pirmininkas pasikeitė. Ar jau buvote susitikęs su Gintautu Palucku? Gal jau bus galima su socialdemokratais sėsti prie bendro stalo?

– Taip, tai iš tikrųjų buvo principinė nuostata, kad ta socdemų partija, kuri buvo simbolizuojama senosios kartos, vis dėlto nekėlė pasitikėjimo. Ir kurti saitus su ta senąja nomenklatūrine partija buvo ypatingai sudėtinga. Net vienadieniais, smulkiais klausimais labai labai sudėtinga ta bendrystė.

Su G.Palucku aš tikrai matau, kad galime daugeliu klausimu diskutuoti. Gal ir amžius daro savo, požiūris, kuris leidžia susikalbėti viena kalba. Ar tai reiškia, kad mes sutariame visais klausimais ir dabar kažkokios koalicijos priekyje? Nemanau, kad toks yra klausimas, bet vienas dalykas aiškus, kad yra atverstas naujas puslapis ir galimybių tolimesnei diskusijai tikrai yra. Yra, aišku, išlygų. Ir mes labai jautriai į žiūrime. Tai kad ir tas pats M.Basčio klausimas. Čia reikia principingos nuostatos.

Tikiuosi, kad ir Gintauto, prisijungiančių žinomų žurnalistų, politologų požiūris į esminius, pamatinius dalykus, kaip nacionalinis saugumas, bus kitoks nei buvo tos partijos anksčiau.

– Partijos pirmininkui frakcijos narių juk nepavyks pakeisti. O kol kas jie buvo linkę M.Bastį dangstyti.

- Žinau, ką tai reiškia. Man pačiam teko būti pirmininku nebūnant frakcijoje. Tai tikrai nėra lengvas uždavinys. Frakcija neprivalo klausyti. Tačiau turi būti principinės nuostatos išsakytos. Ir kartais partijos pirmininkas gali pralaimėti. Tai nėra pats blogiausias dalykas. Jis gali kritiškai įvertinti, pasakyti, kad M.Bastys turi trauktis ir neskandinti partijos. O frakcija tegu daro kitaip. Taip gali atsitikti ir tai nebus G.Palucko pralaimėjimas. Mano akyse ir, manau, daugelio žmonių akyse, tai bus ne G.Palucko, o senosios nomenklatūros pralaimėjimas.

– Ar jums teko patirti tokį pralaimėjimą ir kas tai buvo?

– Tiesą sakant, neteko. Aš daugeliu atvejų jaučiau frakcijos palaikymą.

– Jei jau užsimenate, kad S.Skvernelis gali trauktis iš premjero pareigų nesulaukęs kadencijos pabaigos, tai ar dar matote galimybę formuoti Vyriausybę, jei to prireiktų, ir su kuo eitumėte? Ar šią kadenciją jau iki galo dirbsite opozicijoje?

- Vieną dalyką aš jums galiu pasakyti. Su S.Skvernelio frakcija, su ta artimesne mums „valstiečių“ dalimi mes tikrai galėtume dirbti. Per pusę metų aš tikrai įsitikinau, kad ten yra žmonių, kurie yra už pokyčius, už teisingas permainas ir nebijantys prisiimti atsakomybę, kai to labiausiai reikia. Jeigu kažkada pokyčiai būtų, tai Tėvynės sąjunga pirmiausia keltų klausimą, kiek tokių žmonių būtų.

– Tiek, kiek kartu su jumis nesudarys Seimo daugumos, ir tektų tenkintis nebent mažumos Vyriausybe?

– Pažiūrėsim.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius