Metodika, pagal kurią apskaičiuojamas komunikacinių tunelių nuomos mokestis, patvirtinta dar 1996-aisiais, o paskutinį kartą kaina peržiūrėta 1999-aisiais.
„Mes informavome savivaldybę apie susidariusią padėtį. Šie tarifai nebeatitinka ekonominių realijų.
„Vilniaus energija“ norėtų, kad metodika būtų peržiūrima bent kas 4 metus, o kaina indeksuojama atsižvelgiant į infliacijos lygį“, – aiškino „Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas.
Pasak pašnekovo, dažniausiai peržiūrint metodiką ir kainas, pastarosios išauga, tačiau bendrovės prašyme nereikėtų įžvelgti noro pasipelnyti.
„Patys nuomojamės iš savivaldybės tunelius savo tinklams, todėl nesame suinteresuoti, kad mokestis kiltų, bet faktas ir tai, kad eksploatacijos kaina išaugo“, – sakė R.Germanas.
Dalis iš komunikacijos tunelių nuomos surinktų pinigų keliauja į miesto biudžetą, kita dalis atitenka „Vilniaus energijai“ už tunelių priežiūrą.
Metodika paini
Pagal dabar galiojančią metodiką, bendrovės, besinuomojančios tunelius, moka už kabeliams patiesti reikalingą plotą – apie 120 Lt/km, tačiau, kiek kabelių patiesiama, neskaičiuojama.
„Jei turi vieną kabelį, moki už lentyną ant kurio jis padėtas, jei turi dešimt, taip pat už lentyną, nes kažkas už plotą turi mokėti. Galima palyginti su butu – jei nuomoji dviejų kambarių butą, gyveni viename kambaryje, bet vis tiek moki už abu. Dabar norima šią sistemą ir metodiką peržiūrėti, juolab, kad Konkurencijos taryba pareiškė priekaištų dėl galimai nelygių sąlygų verslininkams“, – aiškino Savivaldybės Energetikos ir statinių skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas.
Miesto valdžios tikinimu, prieštaraujančiu „Vilniaus energijos“ atstovų teiginiams, peržiūrėjus metodikas ir kainą, tunelių nuoma brangti neturėtų.
„Normalu, kad periodiškai visos miesto sistemos yra peržiūrimos. Bus stengiamasi, kad nuoma verslininkams nedidėtų“, – sakė vicemeras Romas Adomavičius.
Atsilieptų vartotojams
Kabelinės televizijos ir interneto paslaugas tiekiančios įmonės tikina, kad pakilus komunikacinių tunelių nuomos kainai, tai pajustų ir gyventojai, besinaudojantys ryšiu.
„Kažkurią dalį bandytume nurašyti į nuostolius, priklausomai nuo to, kiek kiltų nuomos kaina. Tačiau kabelių yra daug kilometrų, susidaro didžiulės sumos, todėl pabrangimą pajustų ir vartotojai“, – sakė bendrovės „Fastlink“, tiekiančios ryšio paslaugas, direktorius Romualdas Andrejauskas.