Tuo metu ant kalno jau ruošiamasi ketvirtadienį 18–20 valandomis numatomai dar vienai didžiulei liūčiai. Ant kalno dirba kariai, kurie rūpinasi, kad vanduo kuo greičiau nutekėtų nuo kalno.
„Virš kalno skėčio neišskleisime“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius.
Jo teigimu, jei prognozės pasitvirtins, Gedimino kalno nuošliaužų rizika didėja. „Norėtume tik, kad visuomenė nenusigąstų, situacija stebima ir pagrindinis priešnuodis šiandien besiformuojančioms nuošliaužoms yra planiravimo darbai. Šiuo metu ant kalno dirba kariškiai, neša smėlio maišus, bando nukreipti vandenį į lietaus nuotekynę, kuri buvo išvalyta pirmadienį“, – sakė viceministras.
R.Augustinavičiaus teigimu, kalnas yra stebimas visą laiką, dirbama naktiniu režimu.
Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono kariai ant kalno dirbti pradėjo dar ketvirtadienio naktį. Jie rūpinasi, kad vanduo nesiskverbtų į grunto sluoksnius.
Ketvirtadienį Kultūros ministerijos, Lietuvos geologijos tarnybos atstovams geologai iš Lenkijos pateikė pirminius Gedimino kalno tyrimo duomenis.
Kaip sakė kultūros viceministras, šie duomenys fundamentinių pokyčių neįnešė, tačiau laukiama galutinių išvadų, po kurių bus sprendžiama dėl pietrytinio kalno šlaito stabilizavimo priemonių.
Pietrytinis šlaitas deformuojasi greičiau
Lenkų delegacijos atstovas Wojciechas Brochwiczius-Lewinskis teigė, kad tyrimai buvo atliekami tam, jog būtų įvertintos visos rizikos. Kartu su kolegomis iš Lietuvos delegacijos atstovai rengia pasiūlymus, ką daryti su Gedimino kalnu.
Anot jo, jei lietus bus toks pat smarkus, galima tikėtis naujų grunto judėjimų, tačiau lipti į kalną tikrai nėra pavojinga.
„Bet reikėtų būti atsargiems“, – sakė jis.
W.Brochwiczius-Lewinskis BNS pasakojo, kad ant Gedimino kalno viršaus esantis molio sluoksnis nesulaiko vandens, jame yra daug pralaidžių vietų.
„Vanduo prasiskverbia pro paviršių giliai į kalną ir tai greitina nuošliaužų formavimąsi“, – teigė jis.
Jis taip pat pabrėžė, kad vanduo greitina nuošliaužas, o jų atsiradimo priežasčių yra daug ir kiekvienu atveju gali būti vis kita.
Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas sakė, kad lenkų tyrimas parodė, jog kalno stuomens centre esantis sluoksnis yra labiau pralaidus vandeniui, nei manyta iki šiol.
„Tai svarbi žinia projektuotojams, kurie turėtų parengti tinkamesnes priemones suvaldyti deformacijoms“, – teigė jis.
Tokios aparatūros, kokią turi kolegos iš Lenkijos, mūsų šalies geologai neturi.
Ji leido geriau apžiūrėti pietrytinį kalno šlaitą, ir nustatyti, kad purus sluoksnis gali siekti net aštuonis metrus.
„Tai yra didžiulio tūrio masė, kuri gresia ir Aukštutiniams rūmams“, – sakė jis.
Tačiau vėliau jis patikslino, kad Gedimino piliai niekas negresia – tyrimai parodė, kad ji stovi ant nesideformuojančio grunto, ant stabilaus geologinio pagrindo.
Anot jo, galima daryti išvadą, kad pietrytinis šlaitas deformuojasi sparčiau, nei manyta.
Tarnybos vadovas pabrėžė, kad esant tokioms sąlygoms šlaito stabilizavimas yra būtinas, tačiau kaip – turės nuspręsti projektuotojai.
Lenkai rekomendavo visiškai izoliuoti viršutinę Gedimino kalno aikštelę ir būtinai surinkti vandenį į lietaus nuleidimo kanalizaciją.
Po pilimi aptiko paslaptingą darinį iš molio
Kalno tyrinėjimai rodo, kad jame galėjo būti įrengtos slėptuvės, tačiau jos yra užpiltos gruntu.
Lenkų tyrimas parodė dar kai ką – po Aukštutine pilimi aptikta erdvė, užpildyta moliu. „Patys lenkų geofizikai sako – mes negalime įsivaizduoti, kas čia yra, kas tai yra per reiškinys. Čia klausimas yra archeologams, bet yra tam tikra mįslė, slypinti po Aukštutine pilimi“, – teigė J.Satkūnas.
Jis pridūrė, kad šis objektas iš molio aptiktas 12 metrų gylyje po pilimi ir yra 20 metrų pločio.
Kalnas uždarytas iki pirmadienio
Ketvirtadienį Kultūros ministerija paskelbė, kad laukiant didelių liūčių ir siekiant išvengti pakartotinų nuošliaužų pavojaus, Gedimino kalnas iki pirmadienio uždaromas.
Tuo metu generalinė prokuratūra paskelbė, kad nesiims ginti viešojo intereso, kaip to paprašė Vilniaus meras Remigijus Šimašius, ir nesiaiškins, kieno kaltė, kad kalnui padaryta tokia žala.
Prokurorai paprašė Vyriausybės inicijuoti kompleksinį aplinkybių vertinimą.
„Šiuo atveju prokuratūra mano, kad atsakingos institucijos nėra išnaudojusios joms suteiktų teisių ginti viešąjį interesą savarankiškai“, – teigiama prokuratūros pranešime.
Praėjusią savaitę Vyriausybė skyrė beveik 3 mln. eurų skubiems Gedimino kalno Vilniuje tvarkymo darbams.
Gedimino kalnas šiuo metu yra avarinės būklės, juo ypač susirūpinta po pernai ir šiemet šiaurės vakariniame šlaite susiformavusių nuošliaužų, ekspertai skelbia apie nuošliaužų pavojų ir pietrytiniame šlaite, kur stovi Aukštutinės pilies liekanos.
Dėl to paskelbta ekstremali padėtis.
